Eksministras A.Veryga siekė, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos skiriant kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje būtų parduodamas pigiausias Kompensuojamųjų vaistų kainyne esantis medikamentas su reikalinga veikliąja medžiaga.
Tai jis bandė įgyvendinti įvesdamas tvarką, kad žmogui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas pigiausias kompensuojamasis vaistas, o jeigu pacientas atsisako įsigyti tokį vaistą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam nė kiek nekompensuojamos.
Tačiau 2019 metų kovą įsigaliojusi tvarka sulaukė daug kritikos iš politikų, pacientų ir vaistų gamybos bei pardavimo sektoriuje veikiančių įmonių atstovų, o šiemet dalis parlamentarų pasiūlė grąžinti iki A.Verygos sprendimų egzistavusias taisykles.
Svarstymo stadijoje antradienį Seimas pritarė pataisoms, numatančioms, kad pasirinkęs kitą, ne pigiausią tuo metu vaistą, žmogus turės sumokėti ne visą kainą, o skirtumą tarp perkamo ir pigiausio kompensuojamo valstybės medikamento.
Už jas balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 15 politikų, susilaikė 28 Seimo nariai.
„Galimybė rinktis“?
Pataisų iniciatoriai sako, kad tai leis gydytojui pasirinkti veiksmingiausią gydymo būdą.
„Įstatymas atvers kelią ne ministerijai nurodinėti, kokį vaistą skirti, o nuspręsti gydytojui, panaudojant savo kompetenciją ir patirtį“, – Seimo posėdyje sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
„Šita Vyriausybė vykdo kitokią, moralesnę politiką pacientų atžvilgiu. Turime sudaryti galimybę gydymą rinktis pacientui ir gydytojui“, – teigė jis.
Tačiau A.Veryga sako, kad jo tvarka gydymo kokybės nekeitė, nes vaisto pigumas nereiškia prastesnės jo kokybės.
Pasak politiko, jo 2019 metais įvestos taisyklės taupė valstybės ir gyventojų pinigus, o tai leido didinti kitų vaistų kompensavimo lygį, nes anksčiau daliai pacientų buvo kompensuojama 50 ar 00 proc. jo vaisto kainos.
Jo teigimu, tai buvo nesąžininga pacientų atžvilgiu.
„Pacientas juk negali pasirinkti, kokia liga jam sirgti, ar diabetu, ar arterine hipertenzija. (...) Radus lėšų ši diskriminacija buvo panaikinta“, – kalbėjo eksministras.
Parlamentaras tvirtino tuomet pakeitimų vaistų politikoje ėmęsis, kai susipažino su Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, kad Lietuvoje mažai pajamų turintys žmonės nepakeliamas išlaidas dažniausiai patiria būtent dėl vaistų kainų.
Tačiau A.Matulas teigia, jog gyventojai dėl pokyčių „pirmojo paskyrimo“ tvarkoje nesutaupė, nes dalis jų nebūtinai rinkosi pigiausią vaistą, o tada už medikamentą turėjo primokėti.
„Paskaičiavus, kiek žmonių moka visą kainą už kitą vaistą, kurį jam rekomenduoja gydytojas, kad nebūtų nutraukta gydymo schema, žmonėms, Ligonių kasų paskaičiavimais, tai kainavo apie 8 mln. eurų“, – tvirtino konservatorius.
„Tai pasirodo, kad žmonės ne sutaupė, o nukentėjo“, – pridūrė jis.
Teisiniai ginčai
2019 metų kovą įsigaliojus A.Verygos įsakymui dėl „pirmojo paskyrimo“ tvarkos, A.Matulas skundė jį teismams.
2019 metų spalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad A.Veryga viršijo įgaliojimus įtvirtindamas šias taisykles įsakymu, nes vaistų kompensavimo tvarka ir apribojimai turi būti apibendrinti įstatymu.
A.Verygai Seime įtvirtinti šios tvarkos nepavyko, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas 2020 metų vasarį ją apibrėžė Vyriausybės nutarimu.
Jis dabar apskųstas Konstituciniam Teismui.
Antradienį Seime paramos sulaukusios Farmacijos įstatymo pataisos turės būti galutinai priimtos kitame parlamento posėdyje.
