„Plane nėra pagrindžiama, kokį aplinkosauginį efektą duos siūlomos atkūrimo priemonės – tai nendrių pjovimas Kuršių mariose ir Klaipėdos paviršinių nuotekų valymo pagerinimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Kadziauskas.
„Priemonių įgyvendinimas, jų detalizavimas turi esminių trūkumų, įgyvendinimo laikotarpis, pavyzdžiui, siūlomas per 20 metų, yra neprotingai per ilgas“, – pridūrė jis.
Pasak G.Kadziausko, „Grigeo Klaipėda“ siekia ne atkurti aplinkos būklę, o tiesiog surinkti teršalus taip išvengiant ieškinio dėl žalos atlyginimo.
„Vertiname, kad bendrovė ne tik nepripažįsta padarytos žalos fakto, bet ir jos neteisėtai per eilę metų išleistų teršalų kiekio, ir siekia ne atkurti aplinkos būklę, o gauti pritarimą teršalų surinkimui, kuris, jos vertinimu, eliminuotų ieškinį dėl žalos atlyginimo“, – teigė G.Kadziauskas.
„Grigeo Klaipėda turi išnagrinėti visas galimybes ir rasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį“, – kalbėjo AAD vadovas.
Pasak G.Kadziausko, pateikusi naują aplinkos atkūrimo planą „Grigeo Klaipėda“ galėtų tikėtis, kad 48 mln. eurų civilinio departamento ieškinio įmonei suma būtų sumažinta.
„Bendrovė, siekdama mažinti šį ieškinį, turi visą motyvaciją pateikti tokį aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris šitą žalos dydį mažintų“, – teigė AAD vadovas.
„Ieškinys yra mažinimas ir ta žala sumažinama pagal tai, kokį planą bendrovė pateiks“, – pridūrė jis.
Ne aplinkos atkūrimas, o parama įmonei „Klaipėdos vanduo“
Vasario pradžioje šeštą kartą pateiktame plane įmonė nurodė dvi priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius.
Pasak G.Kadziausko, nendrių šienavimas aplinkosauginiu požiūriu yra svarstytina priemonė, tačiau, anot AAD vadovo, „Grigeo Klaipėda“ nepagrindžia jos efektyvumo ir galimybių ją įgyvendinti, nenurodo terminų.
„Bendrovė į jos nurodomus galimus šienauti plotus neturėtų įtraukti privačių asmenų valdomų plotų. Turi būti ieškoma tokių tvarkytinų Kuršių marių pakrantės plotų, kuriems reikalingas aplinkosauginis poveikis, o ne naudojimasis, kai ūkininkai ir taip pjautų nendres“, – teigė G.Kadziauskas.
Jo teigimu, bendrovė taip pat nenurodo, kokiu pagrindu bus šienaujamos Valstybinės miškų urėdijos teritorijos, o dalis siūlomų šienauti plotų yra netoli „Natura 2000“ ekologinės teritorijos.
„Prieš rengdama priemonių planą bendrovė turėtų įvertinti pjovimo veiksmų reikšmingumą šiai jautriai teritorijai“, – teigė AAD vadovas.
Tuo metu plane numatytas „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimas, pasak G.Kadziausko, yra „ne aplinkos atkūrimo priemonė, o finansinė parama“ vandentiekio įmonei.
„Iš plano matyti, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ be finansinės paramos niekaip neprisideda ir neprisidės nei prie paties valymo įrenginių modernizavimo, nei prie jų priežiūros, nei eksploatacijos, nei teršalų surinkimo“, – teigė G.Kadziauskas.
„Bendrovė taip pat neprisiima atsakomybės už plane nurodomų valymo įrenginių efektyvumą per visą plane nurodyta dvidešimties metų laikotarpį“, – pridūrė jis.
Be to, AAD ragina „Grigeo Klaipėdą“ įgyvendinant planą numatyti prievolių užtikrinimo priemones.
„Grigeo Klaipėda“ vadovas: bendrovei nebuvo pateikta jokia oficiali informacija
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas 15min tvirtino, kad iki šio ryto bendrovei nebuvo pateikta jokia oficiali informacija dėl dar vasario mėnesį Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) pateikto aplinkos atkūrimo priemonių plano.
„Todėl viešojoje erdvėje pateiktų AAD teiginių, kodėl jau šeštą kartą atmestas su aukščiausio lygio ekspertais parengtas itin išsamus ir visas alternatyvas detaliai įvertinęs aplinkos atkūrimo priemonių planas, objektyviai neturime galimybės pakomentuoti“, – teigė jis.
Pasak vadovo, iškart po 2020 m. pradžioje paskelbto taršos incidento įmonė prisiėmė visą atsakomybę dėl taršos ir visuomenei bei teismui davė pažadą savo iniciatyva iš aplinkos išimti visus jiems inkriminuojamus teršalus – kaip ir numato Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai.
„Šios atsakomybės nuosekliai laikomės, savo iniciatyva investuojame į teršalų išėmimo priemones ir dalį jų jau esame pašalinę. Išsamios ataskaitos apie tai pateiktos institucijoms ir teismui. Bendrovė tęs savo investicijas tol, kol iš Kuršių marių bus pašalinti visi jai inkriminuojami teršalai", – žadėjo vadovas.
Jis teigė, kad visa tai atliekama ketvirtus metus glaudžiai bendradarbiaujant su mokslininkais, ekspertais.
„Nuosekliai siekiame, kad ginčas, dėl kurio esame prisiėmę atsakomybę, būtų užbaigtas taikiai, o bendrovė galėtų pasiekti taiką su gamta.
Visgi priemonės ginčą perkelti į viešąją erdvę, apie tai neinformavus kitos pusės ir nesukuriant galimybės pateikti savo argumentus, negali būti priimtinos. Mes esame pasirengę visiškai kito lygio – etiškam ir skaidriam dialogui dėl siūlomų aplinkos atkūrimo priemonių ir atviri visiems pasiūlymams, kurie leistų kuo greičiau rasti visiems priimtiną sprendimą", – teigė jis.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra dar 2022 metų sausį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys kaltinami dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose teršalai viršijo nustatytas ribas, didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius.
