Planuojama, kad jame elektrolizės būdu būtų pagaminama 30 proc. vandenilio, reikalingo amoniako – pagrindinės azotinių trąšų žaliavos – gamybai.
„Achema“ iki 2029 metų planuoja sumažinti CO2 emisijas 30 proc. vienam amoniako agregatui – tam planuojama 30 proc. gamybai reikalingo vandenilio pagaminti elektrolizės būdu naudojant žalią elektros energiją“, – teigiama objekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentuose.
„Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas „Verslo žinių“ portalui patvirtino tokius planus, tačiau daugiau informacijos apie planuojamas investicijas ir finansavimo šaltinius pažadėjo pateikti raštu.
„Tariamės su įvairiais bankais ir fondais dėl finansavimo. Elektrą planuojame gaminti sausumos vėjo jėgainių parkuose“, – portalui komentavo jis.
PAV atrankos dokumentuose skelbiama, kad įrenginių statyba būtų pradėta 2024 metų rugpjūtį. Pirmajame statybų etape – iki 2026-ųjų liepos – planuojama įrengti 130 MW galingumo elektrolizerių parką ir pakeisti 19 proc. vandenilio, o iki 2027 metų rugsėjo parko galingumą ketinama išplėsti dar 83 MW – iki 213 MW. Per metus parke turėtų būti pagaminama apie 29,8 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Vandenilio gamybos įrenginį planuojama statyti laisvoje „Achemos“ teritorijos dalyje, šalia amoniako cecho. Dokumentuose teigiama, kad vandenilis būtų gaminamas iš atsinaujinančios elektros, kuri būtų įsigyjama iš jos tiekėjo.
Šiuo metu amoniako gamybai reikalingas vandenilis gaminamas naudojant gamtines dujas. Šio proceso metu kaip šalutinis produktas susidaro ir CO2, naudojamas kitų produktų gamybai arba pašalinamas į atmosferą.
PAV atrankos dokumentuose teigiama, kad žaliajam vandeniliui gaminti skirtas įrenginys sumažins dujų naudojimą bei CO2 emisijas, o kartu – ir mokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) poreikį.
Pernai gruodį „Achema“ skelbė, kad į žaliąją gamybą per 10–15 metų planuoja investuoti maždaug 2 mlrd. eurų.
Anot bendrovės atstovės Jolitos Macelytės, gamyklos transformacija į žaliąją chemiją vyks etapais, per 10-15 metų mažinant poveikį aplinkai, o investicijos susijusios su Europos žaliuoju kursu.
Gruodį BNS skelbė, kad „Achemos“ žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų pirmajam etapui iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) numatoma skirti 122,65 mln. eurų europinės paramos, o kartu su įmonės lėšomis – 144,3 mln. eurų.
Pasak Finansų ministerijos, „Achema“ yra taršiausia Lietuvos pramonės įmonė ir pagamina apie 41 proc. šalies apyvartinių taršos leidimų sistemoje numatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
