Lūkesčiai tie patys
„Lūkesčiai tie patys – kad ne trukdytų verslui, o padėtų“, – taip atsakė G.Balčiūnas, paklaustas apie tai, ko tikisi iš būsimosios Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės, nesvarbu, kuri politinė imsis ją formuoti.
Šio koncerno santykiai su vyriausybėmis jau kurį laiką gana komplikuoti. „Achemos grupė“ tebėra skolinga 11,5 mln. eurų vadinamojo VIAP mokesčio, kuriuo skatinama žalioji energetika, dėl to jos ginčus su Lietuvos valstybe narplioja teismai ir Europos Komisija. Tačiau nesumokėjusi šio mokesčio „Achemos grupė“ negali susigrąžinti VIAP mokesčio už elektrą lengvatos. Jeigu galėtų – pernai būtų atgavusi 2,8 mln. eurų.
Tačiau G.Balčiūnas nesutinka, kad koncernas iš principo tokį mokestį mokėti privalo: „Mokame papildomą mokestį už tai, kad patys pasigaminame elektrą. Dar ankstesnėje Vyriausybėje kritikavome ministrą Roką Masiulį, kad VIAP mokestis savo pagamintai energijai buvo didesnis negu nupirktai – iš Rusijos ar Skandinavijos. Taip yra neskatinama statyti naujas elektros generacijas Lietuvoje. Dabar vienodas VIAP mokestis galioja ar savo pasigamintai, ar nupirktai iš Rusijos.
Mokame papildomą mokestį už tai, kad patys pasigaminame elektrą.
Tai, aš manau, irgi neteisinga. Savo pagamintai elektros energijai VIAP mokestis turėtų iš viso nebūti arba jis turėtų būti minimalus, jeigu norime būti nepriklausomi, o energetika yra vienas iš nepriklausomybės garantų, kas ir kalbama. Ta infrastruktūra, kuri yra sukuriama, ji kaip ir su dujų terminalu ir kitais dalykais, ji neproporcingai didelė ir ji našta gula tiek ant visų mokėtojų, tiek ir ant įmonių kaštų prasme.“
Anot G.Balčiūno, Energetikos ministerijos patvirtinta galimybė susigrąžinti dalį VIAP mokesčio buvo iš dalies ir koncerno bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva: „Surinkome medžiagą apie tai, kad visos Vakarų Europos šalys taip VIAP mokestį kompensuoja – jeigu investicijos yra nukreiptos į energijos taupymą, tada galima panaudoti to fondo lėšas. Po ilgų svarstymų ir pažadų, šita nueinanti Vyriausybė priėmė sprendimus dėl VIAP galimybių susigrąžinti dalį sumokėto VIAP per investicijas, bet mes kol kas negalime jomis pasinaudoti.“
Dar vienas nesutarimas – SGD terminalas
Apie SGD terminalą G.Balčiūnas užsiminė neatsitiktinai. Tai dar vienas šio koncerno skaudulys, dėl kurio ginčai su Vyriausybe trunka jau ne vienerius metus. Vien pernai „Achemos grupė“ sumokėjo 24 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.
„Mes siūlėme pigesnius variantus, tos sumos ženkliai skiriasi. Už terminalą bus sumokėta, mano skaičiavimais, apie 800 mln. eurų iš viso. Tai aš manau, kad tokio dydžio terminalas kainuoja gerokai mažiau. Lenkija pastatė 5 mlrd. kub. m terminalą už 390 mln. eurų. Mūsų skaičiai prasilenkia apie tris kartus“, – kalbėjo G.Balčiūnas.
Dėl SGD terminalo kartais klaidingai pateikiama mūsų pozicija, kad mes esame prieš terminalą. Mes ne prieš terminalą.
Tačiau, kaip teigė koncerno valdybos pirmininkės pavaduotojas, neretai klaidingai pateikiama „Achemos grupės“ pozicija: „Dėl SGD terminalo kartais klaidingai pateikiama mūsų pozicija, kad mes esame prieš terminalą. Mes ne prieš terminalą. 13 studijų buvo paruošta iš koncerno pusės dėl terminalo – jo galimų vietų, tipų ir t.t. Vis tik buvo pasirinktas kitas brangus variantas, mes dėl to kartais nesusišnekame su valstybe, nes priimami sprendimai kartais neturi ekonominės logikos, o mums ekonominė logika yra labai svarbi.“
(Jau pasirodžius straipsniui į jo autorę kreipėsi „Klaipėdos naftos“ Komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė, atkreipdama dėmesį, kad visa Lenkijos terminalo projekto vertė yra apie 950 mln. eurų. Taip pat šiuo metu pradėtas šio terminalo plėtros projektas, kurio vertė 413 mln. eurų. Esą galbūt painiojama visa projekto kaina su projektą vykdančios bendrovės investuotomis nuosavomis lėšomis.
Taip pat esą neretai pamirštama, kad į SGD terminalo kainą yra įskaičiuoti ne tik infrastruktūros kaštai, bet ir eksploatavimo paslaugos kaštai 2014-2024 metais. Tai yra, kompanija, kuri nuomoja įrenginį, prisiima susijusias rizikas ir atsako už įrenginio sklandžią veiklą, remontą ir pan.)
Pasigenda ekonominės logikos
G.Balčiūnas neslepia ir, kaip pats sako, savo subjektyvios nuomonės, kad neretai asmenys, dirbantys valstybės institucijose, pritrūksta ekonominio mąstymo, žiūrima ne ekonominių interesų, o politinių.
„Gal ir nesupranta kai kurių dalykų ir įgyvendina tas priemones, kurias įgyvendinti galima būtų pigiau. Taip visi vartotojai, aišku, ir mes, sumokėtume mažiau mokesčio, negu dabar mokame, – kalbėjo koncerno valdybos atstovas. – Niekas mūsų neklausė. Buvo keli klausimai, ar mes norime prisidėti, tada, kai mes paprašėme informacijos dėl terminalo kaip verslo modelio, jos negavome.“
Gal ir nesupranta kai kurių dalykų ir įgyvendina tas priemones, kurias įgyvendinti galima būtų pigiau.
Dar vienas projektas, kurį kritikuoja „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas, yra išorinio uosto statybos Klaipėdoje. G.Balčiūno teigimu, dabartinis Klaipėdos uostas išnaudoja vos apie 50-60 proc. savo potencialo, tad nesuprantamas noras išleisti milijardus naujai infrastruktūrai.
„Naujų krovinių nėra iš kur pritraukti dėl geopolitinės situacijos Rusijoje, Baltarusijoje. Nes uoste kroviniai yra pasiskirstę maždaug taip – trečdalis Lietuvos, trečdalis Baltarusijos, trečdalis Rusijos, tas krepšelis maždaug toks. O kalbama apie didžiules infrastruktūras, kurias reikės kažkam padengti, tai iš ko jos bus dengiamos? – siūlė svarstyti G.Balčiūnas. – Mes nepalaikome šitos išorinio uosto idėjos, nes turi būti aiškus to projekto pagrindimas ir atsipirkimas, bet, deja, vadovaujamasi šūkiais, politiniais dalykais, o realių paskaičiavimų, kiek tai kainuos ir kas iš to bus, nėra, tik idėjos gražios.
Čia kaip šeimoje – nusipirkti naują automobilį ar pasistatyti naują namą, ar nusipirkti malūnsparnį, yra gražu, puiku, tik klausimas, kiek tai kainuoja ir kas už tai sumokės.“
Norėtų ilgalaikių planų
Jis įvardijo dar vieną dalyką, dėl kurio buvo sunku kalbėtis su nueinančia Vyriausybe – tai vadinamasis „Klaipėdos paketas“, aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisos, kurias Seimas priėmė šių metų sausį, po taršos incidentų Lietuvoje.
„Reikia suprasti, kad Lietuvoje dirbančios įmonės neatsirado vakar, jos dirba nuo senų laikų ir pakeisti įmonės veiklą taip staigiai neįmanoma. Reikia tą suprasti, nustatyti planą, lygiai taip pat, kaip dabar Europos Komisijos pirmininkė kalba apie Europos žaliąjį kursą. Tai kas yra daroma – nusistatome terminą, kad įgyvendinsime tas priemones iki 2050 metų, nusimatome pinigus, kiek jų reiks tas priemones įgyvendinti, ir einame į tą tikslą. Kasmet žiūrime progresą, sekame.
Reikia suprasti, kad Lietuvoje dirbančios įmonės neatsirado vakar, jos dirba nuo senų laikų ir pakeisti įmonės veiklą taip staigiai neįmanoma.
Lietuvoje politikai elgiasi labai keistai, jie sako: mes dabar priimsime įstatymą, o jūs jį vykdykite. Buvo aplinkosauginiuose įstatymuose numatytas terminas – 2022 metų sausio 1 diena, tačiau staiga sugalvoja Aplinkos ministerija, kad tai bus šių metų lapkričio 1 d., po pusmečio. Tai kaip galima įgyvendinti aplinkosaugines priemones, juk neįmanoma. Paprastą automobilių plovyklą, jeigu kalbėtume apie KLASCO, kad pastatytume, kurioje nuplautų sunkvežimius, kurie atvažiuoja, išplautų vagonus ir t.t., reikia projektuoti, reikia PAV parengti, tai trunka 180 dienų, reikia projektus parengti, paskelbti konkursą, pastatyti, per pusmetį tai neįmanoma. Per dvejus metus galbūt įmanoma, reikia ir pinigų turėti, lėšas numatyti“, – kalbėjo G.Balčiūnas.
Bijo nepajėgti konkuruoti
„Achemos grupė“ neslepia, kad konkuruoti pasaulinėje rinkoje būtų kur kas lengviau, jeigu sulauktų Lietuvos valstybės pagalbos. Tarkim, „Achema“ 80 proc. savo produkcijos išveža į Vakarų Europos ir tolimesnes šalis, todėl esą tenka konkuruoti su kitų šalių gamintojais.
„Sąlygos turi būti vienodos visiems, su ta pačia „Grupa Azoty“ Lenkijos. Turėtų politikai suprasti, jeigu nustato kitokias sąlygas, sugriežtina reikalavimus Lietuvoje, tai mes prarandame konkurencingumą kitose šalyse. Arba tada mes prarandame tą pramonės šaką, bet turi būti paskaičiuota, kokie realūs praradimai yra, o ne tai, kad sakome, uždarysime ir viskas“, – teigė G.Balčiūnas.
Turėtų politikai suprasti, jeigu nustato kitokias sąlygas, sugriežtina reikalavimus Lietuvoje, tai mes prarandame konkurencingumą kitose šalyse.
Atsakė G.Balčiūnas ir į klausimą dėl dujų pirkimo iš didžiausios privačios Rusijos bendrovės „Novatek“ – BNS apie tai paskelbė dar pernai pavasarį, tačiau „Achemos grupė“ tuomet informacijos nekomentavo.
Perka dujas, kur pigiau
Anot „Achemos“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, dujas bendrovė perka esą ne iš „Novatek“, o kitos kompanijos, kurios pavadinime irgi yra šis pavadinimas, tačiau esą akcininkai ir pati bendrovė yra kita.
G.Balčiūnas nuo savęs pridėjo, kad dujų kiekis, perkamas iš tos įmonės, yra labai nedidelis – tai tebuvo keli laikai po 4 mln. kub. m dujų, kai savo ruožtu atplaukia kiti laivai, gabendami po 130-135 mln. kub. m.
„Tai čia mažiukai laiveliai ir jie yra pigesni, mes sugebame taip nusipirkti pigiau dujų. Mes tikrai žiūrime, kur mažesni kaštai, neperkame dujų ten, kur brangiau.
Mes stengiamės išvengti kokių nors politinių sąsajų ar kitų politinių dalykų, mes politika neužsiimame, esame verslo įmonė.
Jeigu kalbėtume dėl rusiškos kilmės produktų, tai yra ne tik dujos, tada reikėtų apie kitus produktus kalbėti, kad iš ten nebepirktume nieko. Ypač jei ten yra pigiau. Tarkim, mediena šiuo metu perkama, galbūt grūdai kai kuriais atvejais, tos pačios trąšos, kurių Lietuva negamina – kalio, fosforo. Gal ir būtina tokia valstybės politika, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad yra įmanoma neprekiauti su Rusija iš viso, nėra turbūt tokios šalies, kuri taip elgtųsi. Mes stengiamės išvengti kokių nors politinių sąsajų ar kitų politinių dalykų, mes politika neužsiimame, esame verslo įmonė“, – teigė G.Balčiūnas.
-
„Achemai“ nepavyko atnaujinti bylinėjimosi dėl 15 mln. eurų už SGD terminalą
-
„Achemos grupė“ pernai išmokėjo 20 mln. eurų dividendų, dar mokės tarpinius
-
„Orlen Lietuva“ valstybei sumokėjo 13 milijonų eurų skolą už elektrą ir gali gauti mokesčio lengvatą
-
„Achema“ galutinai pralaimėjo ginčą su „Litgrid“ dėl 0,6 mln. eurų
