Keleivių pervežimo pajamos siekė 154,075 mln. eurų, kitos – 14,761 mln. eurų.
Pelnas iki mokesčių, palūkanų, amortizacijos, nuomos išlaidų atskaičiavimų (EBITDAR) pirmąkart per pastaruosius trejus metus per šį laikotarpį buvo teigiamas – 10,176 mln. eurų.
Bendrovė paaiškino, kad šiemet sausį-birželį reikšmingos įtakos jos finansiniams rezultatams turėjo keli veiksniai, o svarbiausi iš jų buvo Rusijos karas Ukrainoje ir iš to sekusi tiesioginė įtaka „Air Baltic“ komercinei veiklai bei netiesioginė įtaka degalų sąnaudoms, didelis atsarginių dalių varikliams trūkumas, dėl kurio aviakompanija negalėjo skraidyti visu pajėgumu, taip pat metų pradžioje tebegalioję kelionių ribojimai dėl pandemijos.
Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti oro bendrovė keleivių per pirmus šešis šių metų mėnesius sulaukė keturis kartus daugiau nei prieš metus – 1,313 mln., skrydžių skaičių padidino 2,8 karto iki 16,9 tūkstančio.
Šių metų viduryje „Air Baltic“ lėktuvų parke buvo 36 orlaiviai A220-300, kurių iki metų pabaigos turėtų padaugėti iki 40.
Bendrovė skelbia planuojanti 2022-aisiais pasiekti 400-450 mln. eurų apyvartą, o jos dydį nulems paskutinio metų ketvirčio rezultatai, kurie priklausys nuo galimos recesijos Europoje, taip pat nuo naujų ribojimų kelionėms dėl pandemijos, karo Ukrainoje eigos.
2021-aisiais „Air Baltic“ pasiekė 204,1 mln. eurų finansinę apyvarta – 41 proc. didesnę nei 2020 metais, grynuosius nuostolius sumažino 49 proc. iki 135,7 mln. eurų. EBITDAR pernai siekė 312 tūkst. eurų, palyginti su 152,3 mln. eurų neigiamu rezultatu užpernai.
96,14 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonė „Aircraft Leasing 1“.
