Profsąjungos pareiškė, kad oro vežėja joms pranešė, jog priverstinių atleidimų bus vengiama ir darbo vietos bus naikinamos darbuotojams išeinant iš darbo įprasta tvarka.
Bendrovės svetainėje nurodoma, kad ji 2018 metais turėjo beveik 45 tūkst. darbuotojų – 29 tūkst. antžeminio aptarnavimo darbuotojų, 11,8 tūkst. skrydžių palydovų ir 3,8 tūkst. pilotų.
Pagal dokumentus, kuriuos bendrovė pateikė per derybas ir su kuriais susipažino AFP, darbuotojų skaičius, 2019 metų pabaigoje sudaręs 41,23 tūkst., iki 2022 metų pabaigos sumažės iki 39,72 tūkst., taigi iš viso 1,51 tūkstančio.
„Air France“ naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog šių skaičių nepatvirtins, nes „diskusijos su profsąjungomis vis dar tęsiamos“.
Kiek anksčiau ketvirtadienį „Air France“ pareiškė, jog imasi išlaidų mažinimo priemonių, įskaitant dalinį naujų darbuotojų samdymo įšaldymą, kad galėtų kompensuoti koronaviruso protrūkio poveikį kelionių sektoriui.
Koronaviruso COVID-19 poveikis oro bendrovių keleivių srautui „nuo praėjusios savaitės gerokai padidėjo: atšaukiami skrydžiai ne tik į Kiniją ir Aziją, bet ir į paskirties vietas visame mūsų tinkle“, pažymėjo „Air France“ finansų direktorius Stevenas Zaatas laiške vadovaujantiems darbuotojams, su kuriuo pavyko susipažinti AFP.
„Air France“, jos partnerė KLM ir kitos oro bendrovės laikinai sustabdė didžiąją dalį ar net visus skrydžius į Kiniją – koronaviruso, kuris jau pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. žmonių gyvybių ir kuriuo užsikrėtė per 80 tūkst. žmonių – epicentrą.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) praėjusią savaitę pareiškė, jog Azijos ir Ramiojo vandenyno regione veikiančios oro bendrovės dėl koronaviruso krizės šiemet, apytikriais vertinimais, neteks iš viso 27,8 mlrd. JAV dolerių pajamų.