Tai, kad egzistuoja trintis, visuomenė sužinojo šiais metais, kai Nyderlandų vyriausybė netikėtai padidino savo akcijų paketą beveik iki tokio dydžio, kokį valdo Prancūzijos vyriausybė.
Šis netikėtas žingsnis žengtas po daugelį metų trukusių nesutarimų dėl „Air France“ ir KLM pelningumo – bendrovės susijungė 2004 metais, tačiau ir toliau iš esmės vykdo savo veiklą atskirai.
„Taip, yra tam tikros įtampos“, – spaudos konferencijoje Amsterdamo Schipholio oro uoste pareiškė „Air France-KLM“ vadovas kanadietis Benas Smithas.
„Manau, kad kai grupėje yra dvi oro linijų bendrovės, kurios yra tokios svarbios savo šaliai ir tiek daug reiškia savo šaliai bei savo šalies istorijai... natūralu, kad kiekviena vyriausybė nori užtikrinti savo interesus dėl ateities“, – kalbėjo B.Smithas.
Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės „siekia užtikrinti stiprią abiejų bendrovių ateitį“.
Vasario mėnesį Nyderlandų vyriausybė sukėlė politinę audrą, kai netikėtai padidino savo dalį oro bendrovių grupėje iki 14 procentų, kuri beveik nenusileidžia 14,3 proc. Prancūzijos valdomai akcijų daliai.
Šį žingsnį paskatino abejonės dėl aljanso augimo strategijos ir nerimas dėl to, jog buvo ignoruojami Nyderlandų interesai, tuo tarpu „Air France“ pilotai ir įgulos priešinasi nelengviems sprendimams, kurių reikia veiklai racionalizuoti.
Šiais metais „Air France“ susidūrė su virtine streikų ir buvo priversta atšaukti ne vieną skrydį.
KLM vadovas Pieteris Elbersas pareiškė esąs patenkintas, jog Paryžius ir Haga derasi šiuo klausimu.
„Svarbu tai, kad vyksta diskusijos tarp Nyderlandų vyriausybės kaip naujos akcininkės ir Prancūzijos vyriausybės kaip esamos ilgametės akcininkės, – paklaustas apie įtampą pažymėjo P.Elbersas. – Mums svarbu tai, kad jie skiria laiko, kad tikrai suprastų, ko reikia norint judėti pirmyn kaip grupei ir kaip atskiroms oro bendrovėms.“
