Kaip buvo valdoma skrydžių bendrovė „Air Lituanica“, galima pamatyti, žvelgiant į jos uždarymą. Užuot susitarus su pagrindiniu akcininku, kaip įvykdyti turimus įsipareigojimus arba pradėti įstatyme numatytą bankroto procedūrą, buvo pasirinktas chaotiškos griūties scenarijus, kuris ne tik dalį keleivių privertė keisti savo planus ir skaičiuoti nuostolius, bet ir gerokai labiau patuštins savivaldybės biudžetą.
Kaupiasi papildomi nuostoliai
„Air Lituanica“ vadovybė išsilakstė, nesulaukusi bankroto procedūros pradžios ir bankroto administratoriaus paskyrimo. Formaliai įmonė veikia iki šiol ir jai taikomi visi ES keleivių apsaugą reglamentuojami teisės aktai. Jie numato, kad keleiviai galės išsireikalauti ne tik skrydžio kainą, bet ir kompensacijas už atidėtus arba neįvykusius skrydžius.
Kompensacijos iš bendrovės turi teisę reikalauti net ir tie keleiviai, kuriems buvo pasiūlyta galimybė keliauti su „Air Baltic“. Visų kompensacijų ir lėšų už bilietus grąžinimo našta guls ant savivaldybės pečių.
Miesto valdžia teigia, kad jiems sprendimas staigiai nutraukti „Air Lituanica“ veiklą buvo staigmena ir jos uždarymo scenarijai nebuvo iš viso svarstyti. Kodėl pasirinktas finansiškai skausmingiausias ir labiausiai visuomenę suerzinęs „Air Lituanica“ veikos stabdymo būdas?
Sugriauti planai
Gegužės 25 d. valstybės tarnautoja turėjo skristi į Europos Komisijos apmokėtą komandiruotę Briuselyje. Po „Air Lituanica“ uždarymo, moteriai pasiūlytas skrydis pasinaudojus bendrovės „Air Baltic“ maršrutu, tačiau vietoje gegužės 25 d. pasiūlyta gegužės 27 d.
15min.lt pasiekė ne vieno „Air Lituanica“ kliento skundas. Pavyzdžiui, gegužės 25 d. valstybės tarnautoja turėjo skristi į Europos Komisijos apmokėtą komandiruotę Briuselyje. Po „Air Lituanica“ uždarymo moteriai pasiūlytas skrydis, pasinaudojus bendrovės „Air Baltic“ maršrutu, tačiau vietoje gegužės 25 d. pasiūlyta gegužės 27 d.
Paaiškinus, kad gegužės 25 d. yra užsakytas viešbutis, o gegužės 26 d. vyks konferencija, keleivei pasiūlyta skambinti į Latviją. „Air Baltic“ atstovai jai patvirtino, kad kito skrydžio nėra.
Panašiu būdu keitėsi ir kitų keleivių planai. Rezervuoti viešbučiai, suplanuoti darbo susitikimai ar pramogos, sugadinta nuotaika. Visiems taip nukentėjusiems asmenims „Air Lituanica“ atstovai siūlo pildyti paraiškas ir prašyti ne tik pinigų už bilietus grąžinimo, tačiau ir kompensacijos už patirtus nuostolius.
Lėšų švaistymas
Keleivis turi teisę į 250–400 eurų kompensaciją, priklausomai nuo maršruto ilgio. Jei oro transporto bendrovė pasiūlė alternatyvų skrydį kompensacija gali būti sumažinta 50 proc.
ES teisės aktai numato, kad keleiviams turi būti kompensuota, jeigu jų neįlaipino į lėktuvą, skrydis buvo atšauktas arba lėktuvas į biliete nurodytą galutinę paskirties vietą atvyko vėluodamas daugiau kaip 3 valandas.
Keleivis turi teisę į 250–400 eurų kompensaciją, priklausomai nuo maršruto ilgio. ES oro uostuose, jei maršrutas yra trumpesnis nei 1500 km, kompensacija siekia 250 eurų. Jei maršrutas didesnis – 400 eurų kompensacija.
Jei oro transporto bendrovė pasiūlė alternatyvų skrydį, kurio tvarkaraštis mažai skiriasi nuo to, kurį keleivis buvo pasirinkęs, kompensacija gali būti sumažinta 50 proc.
Bendrovei rūpintis iš kur gauti pinigų kompensacijoms nebereikės. „Air Lituanica“ užvirtą košę srėbti turės akcininkė – Vilniaus savivaldybė.
Kitaip tariant, beveik visi „Air Lituanica“ keleiviai gali pretenduoti į kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar jie pasinaudojo siūlomais „Air Baltic“ bilietais.
„Air Lituanica“ atstovų teigimu, kompensacijos bus pradėtos mokėti jau artimiausiu metu.
Šios keleivių apsaugos garantijos netaikomos bendrovės bankroto atveju.
Tiesa, bendrovei rūpintis iš kur gauti pinigų kompensacijoms nebereikės. „Air Lituanica“ užvirtą košę srėbti turės akcininkė – Vilniaus savivaldybė. Tam bus naudojami visų mokesčių mokėtojų pinigai.
Skraidins iki penktadienio
Susitarimas su „Air Baltic“ galioja iki birželio 5 d. imtinai. Vėliau skrydžiai nevyks, – nurodė S.Meškauskaitė.
Skrydžių bendrovės atstovė spaudai Sandra Meškauskaitė 15min.lt teigė, kad keleiviams nėra ko nerimauti. „Air Lituanica“ nėra pradėta bankroto procedūra, todėl bilietus pirkusiems žmonės taikomos visos ES teisės aktų teikiamos garantijos. Nuo birželio 6 d. tai reiškia už bilietus sumokėtų pinigų grąžinimą ir kompensacijas.
„Susitarimas su „Air Baltic“ galioja iki birželio 5 d. imtinai. Iki gegužės 30 d. mes keleiviams iš karto siųsdavome bilietus, tačiau buvo labai daug bilietų keitimų. Nuo antradienio išsiuntėme elektroninius laiškus savo klientams, kuriuose raginame tiesiogiai susisiekti su „Air Baltic“.
Nuo birželio 6 d. skrydžiai nevyks. Keleivių skrydžius užtikrinome keturiolika dienų. Toliau vienintelis variantas – pinigų grąžinimas už parduotus bilietus. Keleiviai internetu gali užpildyti pinigų grąžinimo formą“, – teigė bendrovės atstovė.
Nelaukę bankroto išsilakstė
Pasiūlymą pradėti bankroto procedūrą pateikęs bendrovės direktorius Gytis Gumuliauskas, komercijos direktorius Simonas Bartkus ir finansų direktorius Justinas Miškinis „Air Lituanica“ jau nedirba.
Pasak jos, nėra aišku, kada bus pradėta bankroto procedūra: „Įmonės vadovas po skrydžių nutraukimo turėjo vertinti situaciją ir pasiūlyti bendrovei sprendimą. Jo siūlymas buvo bendrovei skelbti bankrotą, tačiau mes dar nežinome, koks tiksliai bus sprendimas.“
Bendrovės direktorius Gytis Gumuliauskas, komercijos direktorius Simonas Bartkus ir finansų direktorius Justinas Miškinis „Air Lituanica“ jau nedirba. Skęstančio laivo šturvalas patikėtas bendrovės teisininkui Nerijui Juknai, kuris ir pateikė pasiūlymą kelti bankroto bylą.
N.Jukna bendrovei vadovauti turėtų iki laikinojo bankroto administratoriaus skyrimo. 15min.lt žiniomis, toks skubus vadovų komandos pasitraukimas iš įmonės gali būti susijęs su baime, jog atlikus „Air Lituanica“ veiklos vertinimą, viešumon iškils ne viena skandalinga detalė apie Vilniaus biudžeto lėšų panaudojimą ar net jų švaistymą.
Šią savaitę darbą skrydžių bendrovėje baigusi S.Meškauskaitė teigė, kad pinigų grąžinimą ir atsiskaitymą su keleiviais turi užtikrinti savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ ir pinigai bus pradėti mokėti artimiausiu metu.
„Šiuo metu pinigai dar nėra grąžinami, nes kol kas yra apdorojama informacija. Daug žmonių pinigų grąžinimo formas užpildė pirmosiomis dienomis, o vėliau pasinaudojo galimybe skristi su „Air Baltic“. Visus užklausimus reikia analizuoti. Reikia kantrybės, nes mūsų resursai taip pat riboti“, – teigė ji.
Prašymus siūlo siųsti raštu
Visi keleiviai puolė prašyti keisti jų bilietus ir situacija buvo tikrai sudėtinga. Tai tikrai žinome. Kai kurie keleiviai turėjo laukti ir po kelias dienas, – nurodė bendrovės atstovė.
Priminus bendrovės atstovų pažadus dar iki „Air Lituanica“ veiklos stabdymo, esą nei vienas keleivis nenukentės, ir pasidalinus pavyzdžiais, kai žmonėms teko skaičiuoti nuostolius už viešbučių rezervacijas ar net iš viso keisti kelionių planus, S.Meškauskaitė patikino, kad buvo daroma viskas, kas tik buvo įmanoma.
Pasak jos, „Air Baltic“ siūlė tokius variantus, kokie buvo: „Tikrai ne visur buvo pasiūlyti skrydžiai tą pačią dieną.
Daugiausiai nukentėjo tie žmonės, kurių skrydžiai buvo pirmomis dienomis – penktadienį ir šeštadienį. Tada ir „Air Baltic“ neturėjo daug laisvų vietų lėktuvuose. Visi keleiviai puolė prašyti keisti jų bilietus ir situacija buvo tikrai sudėtinga. Tai tikrai žinome. Kai kurie keleiviai turėjo laukti ir po kelias dienas.“
Ji pabrėžė, kad keleiviai gali prašyti kompensacijų. „Jie turi tokią teisę. Geriausias variantas būtų mūsų elektroniniu paštu keleiviams atsiųsti laišką ir jame surašyti patirtus nuostolius“, – nurodė S.Meškauskaitė.
Uždaryti civilizuotai nepanoro
Mums toks sprendimas buvo staigmena. Dar rinkiminės kampanijos metu sakiau, kad „Air Lituanica“ galima uždaryti civilizuotai. Šiuo atveju tai nėra uždarymas. Tai yra griūtis, – teigė G.Paluckas.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas dar iki bendrovės žlugimo ne kartą teigė, kad turi būti apsispręsta, kaip civilizuotai uždaryti „Air Lituanica“. Vienas jo siūlymų buvo užtikrinti bendrovės veiklą iki rugsėjo 1 d. ir jau dabar neleisti pardavinėti bilietų į vėlesnius skrydžius.
„Dar rinkiminės kampanijos metu sakiau, kad „Air Lituanica“ galima uždaryti civilizuotai. Šiuo atveju tai nėra uždarymas. Tai yra griūtis. Uždarymas būna organizuotas. Apsvarsčius visus variantus, numačius kompensacijas, įspėjimo tvarką.
Dabar klausimas vis tiek grįžta į savivaldybę, nes mes turėsime rasti pinigų grąžinimui už įsigytus bilietus. Tiesiog sukurta tokia situacija ir mes turime plaukti ten, kur srovė neša“, – 15min.lt sakė politikas.
Nemaloni staigmena
Tokią bendrovės griūtį ir žmonių nepasitenkinimą puikiai išnaudojo bendrovę įkūręs ir visą atsakomybę dėl jos veiklos prisiimti turintis buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bei šio politiko komanda.
Pasak G.Palucko, su pagrindine akcininke „Air Lituanica“ savo planais staiga nutraukti bendrovės veiklą iš viso nesidalino: „Mums toks sprendimas buvo staigmena. Savivaldybė nebuvo priėmusi sprendimo dėl „Air Lituanica“ likimo.
Taip, buvo politikų pareiškimai, bet reikėjo sėsti ir svarstyti visus tolesnius žingsnius. Net ir nusprendus, kad ši skrydžių bendrovė negaus finansavimo, buvo galima rasti būdų jos veiklą stabdyti taip, kad klientai nepajustų tokių nepatogumų.“
Tokią bendrovės griūtį ir žmonių nepasitenkinimą puikiai išnaudojo bendrovę įkūręs ir visą atsakomybę dėl jos veiklos prisiimti turintis buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bei šio politiko komanda.
Štai A.Zuoko partijos kolega Algis Čaplikas vos tik pasklidus informacijai socialiniuose tinkluose ėmė piktintis, kad naujoji Vilniaus valdžia tokia neįgali, jog net sprendimo dėl bendrovės uždarymo priimti negali ir viską daryti turi bendrovės vadovybė.
Pats A.Zuokas suskubo ginti milžiniškus nuostolius generavusią įmonę, girti puikią jos vadovybę ir kaltinti merą Remigijų Šimašių verslo modelio nesupratimu.
Pirštu buvo badoma į socialinį tinklą „Facebook“, kuris pelningu tapo tik po devynerių metų. Suprask, kasmet nuostolius dvigubinusiai ir juos iš miestiečių kišenių dengusiai bendrovei „Air Lituanica“ pritrūko laiko.
„Man kaip politikui kyla įvairių minčių, kam buvo naudinga tokia staigi bendrovės griūtis. Mes tiesiog buvome pastatyti prieš faktą ir priversti reaguoti. Žmonės pasipiktinę. Nebeaišku, kas turi skelbti bankrotą – kreditoriai ar pati įmonė. Mes tiesiog bėgam iš paskos įvykių“, – situaciją komentavo Vilniaus vicemeras G.Paluckas.
