Prancūzijos oro linijų bendrovės „Air France“ lėktuvas, vykdęs skrydį AF447, nukrito į Atlanto vandenyną per audrą 2009 metų birželio 1 dieną, kai sugedo lėktuve įmontuoti Pito vamzdeliai, leidžiantys pilotams stebėti greitį.
Šaltiniai teigė, kad teisėjai nurodė panaikinti kaltinimus netyčiniu nužudymu ir orlaivių gamintojai „Airbus“, ir oro linijų bendrovei „Air France“.
Didžiausia žuvusiųjų šeimų asociacija šį sprendimą pavadino „aukų atminimo įžeidimu“ ir pareiškė ketinanti jį apskųsti.
2009-ųjų katastrofa yra pati didžiausia „Air France“ istorijoje ir paskatino imtis didelės apimties pilotų mokymo korekcijų paaiškėjus, kad vienas iš pagalbinių pilotų neteisingai sureagavo, kai užšalo lėktuvo greičio jutikliai.
Orlaivio „Airbus A330“ nuolaužos buvo rastos tik po dvejų metų, 3,9 tūkst. metrų gylyje.
„Air France“ ir „Airbus“ buvo pateikti kaltinimai netyčiniu nužudymu, tačiau liepą prokurorai rekomendavo patraukti į teismą tik oro linijų bendrovę.
Didžiausia žuvusiųjų šeimų asociacija šį sprendimą pavadino „aukų atminimo įžeidimu“ ir pareiškė ketinanti jį apskųsti.
Prokurorai apkaltino „Air France“ aplaidumu dėl to, kad ji nesugebėjo išmokyti pilotų tinkamai reaguoti sugedus Pito vamzdeliams, nors per kelis mėnesius iki katastrofos įvyko keli su šiuo prietaisu susiję incidentai.
Tokiais atvejais tyrimui vadovaujantys teisėjai, o ne prokurorai, turi galutinio sprendimo teisę, tačiau jų sprendimą gali apskųsti kaltinamieji ar civiliniai ieškovai.
Po katastrofos, Prancūzijoje ir keliose kitose šalyse buvo sustiprinti pilotų mokymai, kaip elgtis nenumatytomis aplinkybėmis.
Orlaivių sauga pastaruoju metu vėl sulaukė daug dėmesio centre, kai per kelis mėnesius sudužo du JAV orlaivių gamintojos „Boeing“ lėktuvai „737 MAX“.
Po šių katastrofų visame pasaulyje uždrausta eksploatuoti minėto modelio orlaivius, o draudimas kol kas nėra atšauktas.
