„Akropolių“ konflikte – dar viena Mindaugo Marcinkevičiaus pergalė

Vilniaus apygardos teismas patenkino Mindaugo Marcinkevičiaus atskirąjį skundą, ginčijantį prekybos centrus „Akropolis“ valdančios įmonės „Relvit LTD“ iniciatyva jo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto už 7,8 mln. Eur areštą, ir nutarė panaikinti turto areštą.
Incidentas „Akropolyje“
„Akropolis“ / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Ginčas prasidėjo, kai Mindaugui Marcinkevičiui suabejojus sandorio skaidrumu, teismai laikinai uždraudė „Relvit LTD“ perleisti „Akropolio“ grupės įmonių akcijas UAB „Vilniaus prekyba“. „Relvit LTD“ Maltos teismui pareikštu ieškiniu prašo atlyginti žalą, kurią ji neva patyrė dėl neįvykusio „Akropolio“ grupės įmonių perleidimo sandorio.

Šią savaitę taip pat paaiškėjo, jog uždraudus vykdyti šį sandorį, netrukus atsistatydino vienas iš dviejų „Relvit LTD“ valdybos narių. Tokiu atveju, įmonė, vadovaujantis jos įstatais, turėdama tik vieną valdybos narį, negalėjo kreiptis į teismą.

„Šią savaitę sušauktame neeiliniame akcininkų susirinkime sužinojome, jog „Relvit LTD“ ir ją kontroliuojantis akcininkas bando įteisinti savo veiksmus įvesdama vienvaldystę – leisdami veikti valdybai, sudarytai iš vieno asmens, o kartu ir įteisinti neteisėtą ieškinį. Akivaizdu, kad vien dėl kontroliuojančio akcininko noro daryti spaudimą, atsisakoma protingo įmonės valdymo“,- piktinosi Mindaugas Marcinkevičius ir pridūrė, kad praėjusios savaitės Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir taip parodė, jog „Relvit LTD“ argumentai yra niekiniai.

„Relvit LTD“ ir UAB „Vilniaus prekyba“ savo dokumentuose, pateiktuose Maltos ir Lietuvos teismuose, yra nurodę, kad šis sandoris vyko tarp vienos grupės įmonių. Tai reiškia, jog „Akropolių“ pardavimo sandoris neatneštų nei pelno, nei nuostolių, todėl teiginiai apie padaryti žalą yra viso labo spaudimo priemonė. Verslininkui iš piršto laužtas atrodė ir teiginys, jog neperleidus „Akropolių“ į „Vilniaus prekybos“ rankas, „Relvit LTD“ nebegalės vykdyti tolimesnės verslo plėtros ar atsiskaityti su kreditoriais.

„Visas „Akropolio“ grupės pelnas 2013 m. buvo apie 43 mln. EUR. Tuo tarpu „Relvit LTD“ teigia, kad 7,8 mln. EUR palūkanos, kurios susikaups per kitus dvejus metus, yra bendrovei nepakeliama našta, ir prašo atlyginti tokius tariamus nuostolius. Negana to, manyti, kad tų pačių asmenų valdomos įmonės nebegalės iš naujo pradėti derybų, yra mažų mažiausiai keista“, – teigė M.Marcinkevičius.

Tačiau labiausiai verslininką nustebino argumentai, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jos skiriamos tada, kai įrodoma grėsmė, kad pralaimėjęs atsakovas nesugebės įvykdyti teismo  sprendimo arba sieks išvengti jo vykdymo. Tačiau, M.Marcinkevičiaus nuomone, nekyla net menkiausios dvejonės dėl jo galimybių, esant reikalui, kompensuoti nuostolius. Nors verslininkas valdo net 8 proc. vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės akcijų ir neturi jokių skolų, tačiau teismui „Relvit LTD“ neteisingai įvardino tik jo turtą už 73 tūkst. EUR.

M.Marcinkevičiaus nuomone, nekyla net menkiausios dvejonės dėl jo galimybių, esant reikalui, kompensuoti nuostolius.

„Maltos teismas jau prieš kelias savaites areštavo mano turimas „Relvit LTD“ akcijas, kurios pačios „Relvit LTD“ užsakytu vertinimu yra vertos daugiau nei 9 mln. EUR, o tai jau yra gerokai daugiau nei man pateikta pretenzija. Keista, kad valdybos narys teigia nežinantis, kiek vertos jo vadovaujamos įmonės akcijos. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dviejose skirtingose Europos sąjungos valstybėse yra akivaizdus piktnaudžiavimas teisinėmis priemonėmis“, – stebėjosi M.Marcinkevičius. Verslininko nuomone, „Relvit LTD“ ir toliau bandys stabdyti bet kokį derybų progresą skųsdama visus jo teisėtus veiksmus.

Konfliktas tarp M.Marcinkevičiaus ir „Akropolius“ valdančios įmonės „Relvit LTD“ kilo, kai M.Marcinkevičius 2015 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į įmonę, nurodydamas savo abejones dėl sandorio, kuriuo „Akropolius“ valdančios bendrovės būtų perduotos UAB „Vilniaus prekyba“.

Įtarimą jam sukėlė skaidrumo trūkumas, galimas „Relvit LTD“ ir „Vilniaus prekybos“ atstovų interesų konfliktas sudarant sandorį, paties sandorio tariamas naudingumas įmonei ir jos akcininkams. Jis pranešime akcentavo, kad akcininkams nėra atskleistos esminės sandorio, kurio sudarymui prašoma akcininkų pritarimo, sąlygos ir paprašė pateikti su sandoriu susijusią informaciją. Jos nesulaukęs, M.Marcinkevičius kreipėsi į Maltos teismą, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sandorį sustabdė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų