Didžiausias – 477 Eur
Nuo šių metų vasario „Sodra“ kas mėnesį viešina vidutinius kiekvienos įmonės ar įstaigos darbuotojų atlyginimus. Galima pamatyti ne tik kiek darbuotojai uždirbo praėjusį mėnesį, bet ir stebėti algų kaitą. Iš šios statistikos matyti, kad bene mažiausiai Tauragėje mokama viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojams. Kai kurių kavinių ir restoranų vidutinis atlyginimas tiesiog glumina.
Dariaus ir Girėno gatvėje veikiančioje kavinėje „El Greco“ vidutinis atlyginimas siekia 183 Eur, dirba septyni darbuotojai.
Pilies aikštėje veikiančiame naktiniame klube „Rūsys“, kur dirba 14 darbuotojų, vidutinis atlyginimas gegužę tesiekė 255 Eur neatskaičiavus mokesčių. Ankstesniaisiais šių metų mėnesiais buvo dar mažesnis – vasarį tesiekė 180 Eur iki mokesčių.
Griežpelkių kaime veikiančioje Virginijos Dedūrienės kaimo turizmo sodyboje dirba 12 darbuotojų. Jų vidutinis atlyginimas – 216 Eur iki mokesčių, prieš keletą mėnesių buvo didesnis ir siekė 350 Eur.
Kavinę „Šaukštelio studija“ valdančioje bendrovėje „Šaukštelis“ šiuo metu dirba 15 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas – 287 Eur, per pastaruosius keletą mėnesių jis sumažėjo nuo maždaug 300 Eur.
Autobusų stotyje veikiančioje užkandinėje „Ponas koldūnas“ penki darbuotojai vidutiniškai uždirba 272 Eur.
Kiek didesnius atlyginimus moka „Deizė“, „Banga“ ir „Skonio džiazas“. „Deizėje“ algos viršija 300 Eur, kituose dviejuose mokama per 400 Eur neatskaičiavus mokesčių. Tiesa, „Skonio džiaze“ ir tame pačiame pastate veikiančiame knygyne dirba tik penki darbuotojai, „Bangoje“ – 18. „Bangoje“ atlyginimai pastaruoju metu gerokai kilo, sausį tesiekė 300 Eur, gegužę – 477 Eur.
Dirbti barmenu – „ne lygis“?
Kodėl darbuotojams moka tokius mažus atlyginimus? – „Tauragės kurjeris“ teiraujasi keleto viešojo maitinimo įstaigų vadovų. „Šaukštelio studijos“ vadovė Justina Marozaitė, šiuo metu ne tik vadovaujanti savo kavinei, bet ir Tauragės rajono savivaldybės administracijoje konsultuojanti verslininkus, sako, kad dauguma kavinės darbuotojų dirba ne visu etatu, todėl ir atlyginimus gauna nedidelius. Be to, rasti gerą barmeną Tauragėje, anot J.Marozaitės, nelengva, esą ši profesija, kaip ir virėjo, ir šis darbas Tauragėje nevertinami. Verslininkė pasvarstė, kad gal tauragiškiai jį dirbti gėdijasi prieš pažįstamus – esą „ne lygis dirbti bare“.
„Jūs matot vidutinį atlyginimą, yra daug darbuotojų, dirbančių puse etato. Ant visų darbuotojų kai išdalina, taip ir išeina. Bet kiek žmogus išdirba, tiek ir užsidirba. Kol kas visi patenkinti. Dėl to ir rodo tą mažesnį, nes yra gal šeši žmonės, dirbantys nepilnu etatu“, – sakė J.Marozaitė.
Paklausta, kodėl darbuotojai įdarbinami ne visu etatu, verslininkė atsakė, kad keletas darbuotojų dirbs tik vasarą, keletui tai esąs papildomas darbas. Verslininkė atskleidė, kad didžiausias „Šaukštelyje“ mokamas atlyginimas šiuo metu viršija 500 Eur „į rankas“. Jis mokamas administracijos darbuotojui.
Kalbėjo, bet skelbti uždraudė
Virginijai Dedūrienei priklausančios kaimo turizmo sodybos Griežpelkiuose nurodytu telefono numeriu atsiliepė ne sodybos savininkė, o jos vyras Petras Dedūra. Jis patikino, kad jo žmona su žurnalistais nekalbės.
Paklaustas, kodėl jo žmonos įmonėje darbuotojams mokami tokie nedideli atlyginimai, P.Dedūra išsamiai išaiškino atlyginimų mokėjimo subtilybes, tačiau po kiek laiko perskambino ir griežtai uždraudė savo komentarą skelbti. Dar patikino, kad Griežpelkių kaimo turizmo sodyboje yra ir kas uždirba 500 Eur.
Autobusų stotyje veikiančioje užkandinėje „Ponas koldūnas“ penki darbuotojai vidutiniškai uždirba 272 Eur.
„Banga“: viskas brangsta, turi kilti ir algos
„Bangos“ restorano ir viešbučio viena savininkių Daiva Kiminienė atvira – jei darbuotojams mokėsi mažai, juos išlaikyti įmonėje bus labai sunku. Per pastaruosius keletą mėnesių atlyginimai „Bangoje“ pakilo 100 eurų. Verslininkė mano, kad atlyginimų kėlimas – bene vienintelė galimybė išsaugoti jau suformuotą kolektyvą. Be to, viskas brangsta, turi bent pamažu ir atlyginimai kilti“, – įsitikinusi D.Kiminienė.
„Gerų darbuotojų rasti sunku. Dauguma mūsiškių dirba jau nuo seno, įsidirbę, mes pripratę vieni prie kitų. Jei ateina nauji, juos reikia apmokyti, tam reikia laiko, o kartais nėra kada. Virėjų taip paprastai irgi nerasi. Miestas nedidelis. Galima, žinoma, bandyti kviestis iš kitų miestų, bet jau ir sąnaudos bus didesnės“, – kalbėjo D.Kiminienė.
Ne tik skelbia, bet ir stebi
Nuo šių metų vidutinius atlyginimus viešinančios „Sodros“ Šilalės skyriaus direktorės pavaduotojo Stepo Gečo teigimu, maži atlyginimai mokami ne tik Tauragėje. Itin mažus atlyginimus savo darbuotojams mokančios įmonės atidžiai stebimos – toks nurodymas Mokesčių ir Darbo inspekcijoms bei „Sodrai“ atkeliavo iš Vyriausybės. Skubių išvadų – ką rodo įmonėje mokamos labai mažos algos, „Sodra“ daryti neskuba, tačiau atsakymų į šį klausimą ieško.
„Čia respublikiniu mastu dirbama. Programa atrenka įmones, kuriose daugiau kaip 10 procentų darbuotojų gauna mažiau negu minimalią algą. Tos įmonės paskui grupuojamos – su vienom dirba Mokesčių inspekcija, su kitom – Darbo inspekcija ir „Sodra“. Ūkio ministerijos suderintas klausimynas siunčiamas įmonių vadovams. Jie pildo – kas dirba, kokius darbus, dėl kokių priežasčių sutrumpintas darbo laikas“, – sako S.Gečas.
Pasak „Sodros“ atstovo, dažniausiai darbuotojai, gaunantys mažesnį nei minimalus atlygį, apiforminti pusei ar net ketvirčiui etato. Paklaustas, kaip tyrėjai išsiaiškina, ar tokiose įmonėse tikrai nėra finansinio šešėlio, ar darbuotojai realiai uždirba tiek mažai, S.Gečas sakė, kad įtartinų įmonių vadovai, gavus atsakymus į Vyriausybės suformuluotus klausimynus, kviečiami į pokalbį.
„Vadovas turi pagrįsti, kodėl darbuotojai dirba ne visą darbo dieną. „Sodra“ ne tik skelbia vidutinius įmonių atlyginimus, bet ir aktyviai stebi jų kaitą. Ir, kaip minėjau, ne tik „Sodra“ tą daro, kitos institucijos taip pat“, – sakė S.Gečas.
