2008 metais, taigi beveik prieš dešimtmetį, Lietuvoje buvo išleista 7,3 mln. vienetų 4580 skirtingų pavadinimų knygų. 2015 metais – jau tik 4,3 mln. vienetų 3410 skirtingų pavadinimų knygų.
„Nėra taip, kad lietuviai pradėjo mažiau skaityti. Tiesiog pačių lietuvių sumažėjo. Nėra ir taip, kad jie labiau skaitytų elektronines knygas. Yra skaitančių, bet tai įtakos popierinių knygų tiražams ir pavadinimų skaičiui kol kas neturi“, – 15min sakė „Alma Littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.
Pasak jos, pastaruoju metu mažėja ir knygų tiražai. Dabar vidutiniškai išleidžiama 1300 vienos knygos egzempliorių. Kodėl?
„Viena iš priežasčių – knygos išleidimas yra brangus. Kuo mažesnis tiražas, tuo didesnė savikaina. O kuo didesnė savikaina, tuo brangesnė knyga, ir skaitytojas nebegali įpirkti tų knygų. Nori nenori, mažėja ir pavadinimų skaičius, ir tiražai, nes žmonės nebūtinai knygas skaito. Knyga turi įvairių konkurentų – ne tik knygos konkuruoja tarpusavyje, bet yra ir televizija, internetas, įvairios laisvalaikio pramogos“, – kalbėjo leidyklos direktorė.
Pasak jos, knygos brangsta, nes viskas brangsta.
„Į knygos savikainą įeina ne tik popierius ar vertimas, paruošimas, redagavimas, meninis apipavidalinimas, spausdinimas, bet ir daug tokių dalykų, kurie netiesiogiai susiję su viena knyga. Jeigu leidėjas leidžia knygas, tai jis turi ir kitų išlaidų, įskaitant nuomą, atlyginimus, mokesčius. Knygų sandėliavimas, logistika, vežiojimas, knygynai ar kitos pardavimo vietos taip pat reikalauja išlaidų. Viskas įeina į knygos kainą“, – aiškino D.Viliūnienė.
Knyga turi įvairių konkurentų – ne tik knygos konkuruoja tarpusavyje, bet yra ir televizija, internetas, įvairios laisvalaikio pramogos, kalbėjo D.Viliūnienė.
Leidyklos direktorė aiškino, kad, mažėjant tiražui, didėja ir knygos kaina, mat vertimas, redagavimas, spausdinimas ir panašūs dalykai padidina knygos savikainą.
„Tyto alba“ generalinė direktorė Lolita Varanavičienė yra sakiusi, kad nuo krizės pradžios Lietuvoje knygų kaina išsipūtė 2,5 karto.
Brangiomis knygomis besipiktinantys skaitytojai neretai pabrėžia, kad jos spausdinamos pernelyg dideliu šriftu, ant gero popieriaus, su spalvotais ir kietais viršeliais. Tačiau, D.Viliūnienės teigimu, sumažinus šriftą ir pasirinkus prastesnį popierių, sutaupyti daug nepavyktų.
„Ką reiškia prastesnis popierius. Ir dabar jos nespausdinamos ant kreidinio popieriaus. Visada gali imti prastesnį, bet ar skaitytojui tiks prastesnis, kuris persišvies, kuris ir šiaip nemalonus liesti. Mes brangesnio popieriaus specialiai neperkam, tekstinėms knygoms ieškom pigiau. Jeigu sumažinsime šriftą, tai šiek tiek sutaupysime popieriaus, bet nedaug. Mes labai suprastinsime skaitymo, matymo kokybę, nes skaitytojui patogiau, kai akis nevargsta, nes knygas dažniausiai skaitome vakare, dirbtinėje šviesoje. Mes tikrai daug nesutaupysime, tai yra centų reikalas“, – kalbėjo D.Viliūnienė.
Nuo sausio įsigalioję mokestiniai pakeitimai, pagal kuriuos rašytojai turės mokėti mokesčius ne nuo pusės, o jau nuo viso autorinio atlyginimo, taip pat išpūs knygų kainas.
„Tai turės įtakos, jeigu nebus persvarstyta. Tiesiog brangs knygos. Vienareikšmiškai brangs. Mokesčiai didės, atlyginimai didės, suprantama, kad ir knygos brangs. Nes, o kaip kitaip. Kaina priklausys nuo to, kiek autoriui bus mokama, kokiu tiražu bus knyga leidžiama. Kai kurios knygos smarkiai brangs, ypač spalvotos, nes ten yra ir tekstas, ir iliustracijos. Kai jau atsiras naujos knygos su šiais mokesčiais, tada ir skaičiuosim“, – aiškino leidyklos direktorė.
