Pasak jo, yra darbų, kuriems visai nebūtinas ilgas pasiruošimas. Per pusmetį reikiamą kvalifikaciją galėtų įgyti darbo nerandantis socialinis darbuotojas ar kulinaras.
Lietuvos rinka per maža
Lietuvoje veikia per 2 tūkst. skirtingo dydžio IT įmonių.
25 metus skaičiuojanti „Alna“ veikti pradėjo kaip kooperatyvas. Šiuo metu bendrovė užsibrėžė tikslą pusę pajamų uždirbti užsienyje. „Lietuvoje augti galimybės ribotos. Šalyje veikia per 2 tūkst. skirtingo dydžio IT įmonių. Be to, ir įstaigų, kurioms siūlome savo sprendimus, skaičius yra ribotas“, – sakė T.Milaknis.
Jis teigė, kad Lietuvoje veikiančios įmonės stipriai pajuto ekonominės krizės pasekmes. Daug institucijų ir bendrovių taupyti ėmėsi mažindamos modernizavimo kaštus. Kur kas stabiliau jautėsi tie verslininkai, kurie laiku atrado užsienio rinkas.
„Alna“ kelerius metus dirbo Ašchabade, tačiau Turkmėnistano valdžios leidimo šalyje steigti savo padalinį taip ir negavo. Lietuvos IT įmonė sėkmingai dalyvavo ir konkursuose Ukrainoje, tačiau situaciją pakeitė audringi politiniai įvykiai.
Danai Lietuvos nesibaido
Esame arti, o kainų skirtumas gali būti nuo 2 iki 4 kartų. Danai galvoja, kaip optimizuoti savo išlaidas, tačiau ofshoring koncepciją keičia kita – near shoring strategija.
Kur kas geriau „Alnai“ sekėsi Skandinavijos rinkoje. Ji atidarė savo biurą Kopenhagoje ir jau vykdo pirmąjį užsakymą Danijoje.
„Buvo laikas, kai danai metėsi į pigias darbo šalis, tačiau greitai suprato, jog tai naudos duoda tik labai didelėms bendrovėms. Kultūriniai skirtumai ir didelis atstumas privertė danus keisti požiūrį ir žvilgsnį nuo tokių valstybių kaip Indija kreipti į artimesnius kaimynus.
Esame arti, o kainų skirtumas gali būti nuo 2 iki 4 kartų. Danai galvoja, kaip optimizuoti savo išlaidas, tačiau ofshoring koncepciją keičia kita – near shoring strategija“, – pasakojo T.Milaknis.
Pasak jo, tokiose šalyse be vietinių darbuotojų, rekomendacijų, šalyje veikiančio biuro verstis labai sudėtinga. „Alna“ pasamdė tris savo dukterinių įmonių vadovus iš Danijos. Du jų kartu su šeimomis persikėlė į Lietuvą.
„Nereikia bijoti siūlyti darbo užsienio specialistams. Patys įsitikinome, kad danai visai noriai atvažiuoja į Lietuvą“, – sakė „Alnos“ vadovas.
Neturime likti juodadarbių šalimi
Lietuvoje galima rasti gerų programuotojų, tačiau rasti gerą rinkodaros specialistą, kuris galėtų efektyviai dirbti užsienyje, yra beveik neįmanoma.
Jis pridūrė, kad dažnai Lietuvoje galima rasti gerų programuotojų, kurių darbo rezultatas puikiai vertinamas užsienyje, tačiau rasti gerą rinkodaros specialistą, kuris galėtų efektyviai dirbti užsienyje, yra beveik neįmanoma.
Pasak T.Milaknio, pusė Lietuvos darbingo amžiaus žmonių galėtų dirbti IT įmonėse, tačiau tam turi būti keičiamas požiūris į darbuotojų perkvalifikavimą, o kompiuterinio raštingumo žmonės turėtų būti mokomi nuo mažumės.
„Lietuva jau dabar nėra ir ateityje tikrai nebus pigiausia šalis gyventi Europoje. Neperspektyvu eksportuoti tik pigią darbo jėgą. Turime ieškoti kitų kelių. Mums reikia daugiau drąsos ir ryžto, nes daug bendrovių tiesiog bijo eiti į užsienio rinkas. Vienai įmonei užsienyje veiklos kaštai labai išauga. Turi susikurti tam tikra mūsų įmonių ekosistema, kad visiems būtų lengviau“, – minėjo pašnekovas.
