Šansas – dalyvauti „Kanų liūtuose“
Į „Jaunųjų liūtų“ kūrybinę sesiją susirinkę jaunieji reklamos industrijos atstovai rungiasi dėl galimybės birželį atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje – prestižiniame „Kanų liūtų“ festivalyje.
Per kūrybines dirbtuves, vyksiančias balandžio 18–20 dienomis, konkurso dalyvių poros turės sukurti ir komisijai pateikti originaliausią ir kūrybiškiausią reklamos sprendimą – spaudos maketą reklamai ir skaitmeninės medijos idėją.
Visų kūrybinių dirbtuvių metu dalyviams padės „The Atomic Garden“ mentoriai – mokyklos mokytojai Mantas Velykis, Renata Šarkauskaitė, Rimantas Stanevičius, Gabrielius Jucevičius, Giedrė Ona Šileikytė ir Marius Poškus. Konkurso pabaigoje, balandžio 20 d., mentoriai ir išrinks labiausiai nustebinusią, originaliausią ir geriausiai temą atspindinčią reklamą.
Dalyvius drąsino ir kūrybinės sėkmės linkėjo „15min group“ generalinis direktorius Tomas Balžekas, raginęs išlaisvinti savo kūrybines mūzas ir nebijoti būti drąsiems. „Su „Kanų liūtais“ dirbame jau 15 metų, esu buvęs festivalyje jau 13 kartų, pertrauka buvo tik koronaviruso laiku. Man asmeniškai tai yra įkvėpimo šaltinis. Galimybė pamatyti pasaulį, kūrybinį pasaulį, kurio čia tikrai nepamatysime.
Įsivaizduokite, susirenka 15 000 kūrybininkų, kurių šiaip bet kur tikrai nesutiksi. Gali su jais bendrauti, diskutuoti, dalintis idėjomis. Kažkas iš jūsų būsite ten, mes jums padėsime, palydėsime, kad galėtumėte pajusti to renginio dvasią.
Taigi, šiandien jūsų tema – sengirė, tikrai aktuali šiandienos pasaulyje. Pasikinkykite mūzas, būkite kūrybingi, sukurkite puikų darbą, o mes, kaip žiniasklaidos priemonė, pasistengsime, kad jis būtų matomas. Tikiu, kad jūsų laukia puikus kūrybinis procesas“, – kalbėjo 15min direktorius.
„Synthesis Consulting Group“ strategė Marija Bliuvaitė „Jauniesiems liūtams“ pristatė suformuluotą konkrečią užduotį – jie turi sukurti reklaminę kampaniją klientui „15min group“, įvertinant jo specifiką – tiek internetinę erdvę, tiek spaudą.
„Lietuviai labai jautriai sureaguoja į miškų iškirtimo ir gamtos užteršimo atvejus, bet banga socialinėje erdvėje praeina ir tuo dažniausiai viskas pasibaigia. Jūsų užduotis – išryškinti kiekvieno pareigą saugoti miškus, o ne pasijaudinti tik penkias minutes.
Šviesti visuomenę apie miškų saugojimo svarbą bei priminti apie kiekvieno pareigą tai daryti kasdien ir nuolat“, – trumpai kalbėjo M.Bliuvaitė.
Miškas ir jo saugojimas – kodėl?
Šiemet konkurso dalyviai gilinsis į miškų ir jų išsaugojimo temą bei ieškos kūrybinio sprendimo stiprinant visuomenės suvokimą apie miškų svarbą ir ateitį. „Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė „Jaunųjų liūtų“ dalyviams išsamiai pristatė problemą, kurią jie pakviesti spręsti kūrybinėse dirbtuvėse.
„Kas yra sengirė – įvairaus amžiaus ir įvairių rūšių žmogaus neliečiamas, vis atsinaujinantis miškas. Jame yra didelė, unikali ir labai specifinė įvairovė“, – nuo paprasto apibrėžimo pradėjo R. Paulauskaitė-Digaitienė. Nuo senų ir stambių medžių gyvenimo, galimybės jiems nugyventi visą ciklą, priklauso daugybės gyvūnų, biologinės įvairovės ir net žmogaus bei jo veiklų ir atradimų likimas.
Bėda, kad šiandien Lietuvoje sengirės miško, kur gamta neliečiama žmogaus galėtų vystytis, gyventi savo ritmu ir natūraliai atsinaujinti – labai nedaug, o sengirių skaičiuojami tik lopinėliai. Visiškai nuo kirtimo Lietuvoje apsaugoti tik 1,2 proc. miškų, o sengirės sudaro vos 0,0009 proc. Tas mažytis procentas apima miškus, kurių amžius apie 200 metų, o tokių, kurie būtų išgyvenę per 300 metų, nėra.
R. Paulauskaitė-Digaitienė atkreipė dėmesį, kad kartais manoma, jog sengirės, seni miškai laikomi neva šiukšlynais ir šabakštynais, tačiau tai – labai klaidinga nuomonė. Mat būtent tokie miškai yra rojus vabalams, kerpėms ir kitoms ekosistemoms, ten klesti tikroji gyvybė.
Senuose miškuose randama per 15 000 gyvybės rūšių: „Mūsų mokslininkė, paėmusi mažą grumsto gabalėlį, ištyrinėjo jį laboratoriškai, ir supratome, kad net 30 proc. to, ką radome jame, nepažįstame. Mokslininkai sako, kad pasaulyje mes atpažįstame vos dešimt procentų grybų, taigi galime tik įsivaizduoti, ko nežinome ir ką sužinoti prarandame galimybę, jei naikiname.“
„Sengirės fondo“ vadovė galiausiai pabrėžė, kad į senųjų miškų saugojimą turėtume žiūrėti plačiau, nes ekosistemos, kurios vystosi jose, yra glaudžiai susijusios su daugybe žmogaus gyvenimo procesų: „Viskas yra labai glaudžiai susiję. Svarbu suprasti, kad miškas nėra tik medžių rinkinys – tai per milijonus metų susiformavusios ekosistemos. Jie išimsi vieną kortą iš namelio ima griūti jis visas.
Ekosistemos beveik neįmanoma atkurti arba tai užtruktų labai ilgai. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad Madagaskaro ekosistemą, kuri laikoma itin unikalia ir šiuo metu labai daug praranda, atkurti užtruktų kone milijoną metų.“
O kaip yra Lietuvoje? Nors pasaulyje esame įvardijami kaip viena žaliausių šalių – miškų turime 33,5 proc., bet, pasak R. Paulauskaitės-Digaitienės, didelė dalis jų – tai jauni miškai, kur ekosistemos net neturi sąlygų taip vystytis, kaip turėtų. Lietuvoje medžio amžiaus vidurkis yra maždaug 53 metai, tai labai aiškiai parodo, kad brandžių miškų beveik neturime.
Galiausiai „Sengirės fondo“ vadovė pateikė labai vaizdingą pavyzdį, kad galėtume įsivaizduoti šiandienos miškų situaciją: „Pakalbėkime apie pušies gyvavimo ciklą. Šimtas metų pas mus jau laikoma branda, kai imame kirsti. Tai reiškia, kad pušis nukertame ir praranda galimybę tapti daugelio rūšių namais, maistu ir natūraliai grįžti į gamtą.
Juk visas jos gyvavimo ciklas galėtų trukti iki 400 m. Tai dabar palyginkime su žmogumi. Jei nutrauktume jo gyvenimą 20-ies ir sakytume – gana“, – retoriškai klausė R. Paulauskaitė-Digaitienė.
Ji kvietė „Jaunųjų liūtų“ dalyvius drąsiai galvoti, kaip galėtume saugoti tai, ką turime ir ko atkurti greičiausiai nepavyktų. Atkreipė dėmesį, kad Europa turi planą iki 2030 m. šalyse visiškai nuo kirtimų apsaugoti bent po 10 proc. miškų, kas Lietuvoje šiandien siekia vos 1,2 proc.
O galiausiai, rasti įtaigių, kūrybiškų ir originalių sprendimų, kaip šiuo klausimu pakviesti į tai įsitraukti visuomenę, padėti suvokti problemą ir jos reikšmę. R. Paulauskaitė-Digaitienė tikino, kad problemos, apie kurias kalbėta, yra pasaulinės reikšmės, todėl labai džiugu, kad jis keliaus ir į tarptautinius vandenis – birželį nugalėtojų bus pristatytas prestižiniame „Kanų liūtų“ festivalyje.
„Jaunųjų liūtų“ konkurso nugalėtojai bus išrinkti balandžio 20 d., pasibaigus kūrybinei sesijai ir komisijai įvertinus visus dalyvių darbus.
