Tikėtina, kad skurdžiose šeimose gimsiantys vaikai ir liks panašiuose pajamų rėžiuose. Jeigu esi ne baltaodis arba tavo tėvai nėra vedę, kelias į sėkmę taip pat bus sunkus, rašo „The Washington Post“.
Tiek kairieji, tiek dešinieji spekuliuoja, kad švietimas padeda skurdžiose šeimose gimusiems vaikams rasti būdą, kaip užsidirbti daugiau. Tačiau naujas Bruklino instituto tyrimas šokiruoja: jeigu daugiau vaikų eis į koledžus, tai nereiškia, kad pajamų nelygybės situacija pasikeis. Pasirodo, skurdžiai gyvenantiems žmonėms diplomas yra vertingas mažiau nei tiems, kurie kilę iš dideles pajamas gaunančių šeimų.
Įpusėjęs karjerą, iš turtingos šeimos kilęs jaunuolis uždirba apie 100 tūkst. dolerių, o vargšas – apie 50 tūkst. dolerių.
Buvo atliktas reprezentatyvus tyrimas – nuo 1968 metų stebėta 5 tūkst. šeimų, apie 18 tūkst. asmenų.
Tyrimas parodė, kad diplomas daro įtaką vargšų studentų ateities pajamoms. Jie uždirba maždaug 91 proc. daugiau pinigų nei tie, kurie lankė tik mokyklą.
Tačiau vidutinės ir aukštesnės klasės atstovų pajamų šuolis buvo žymiai didesnis. Bakalauro laipsnį gavusių jaunuolių pajamos, palyginti su tik mokyklą baigusiais žmonėmis, išaugo 162 proc.
Pajamų skirtumas tarp skurdžių ir turtingų išsilavinusių jaunuolių vėliau tik auga. Tik baigę aukštąją mokyklą, neturtingi jaunuoliai uždirba maždaug du trečdalius to, ką uždirba turtingi absolventai.
Įpusėjęs karjerą, iš turtingos šeimos kilęs jaunuolis uždirba apie 100 tūkst. dolerių, o vargšas – apie 50 tūkst. dolerių.
Mokslininkai tyrė daug galimų tokių skirtumų priežasčių – nuo vietos, kur žmogus augo, iki aukštųjų mokyklų, kurias lankė iš skurdžių šeimų kilę studentai.
Tai reiškia, kad studijos aukštojoje mokykloje nebūtinai lems studentų pajamų išaugimą. Milijonams vargšų sunkiausia yra ne įstoti į aukštąją mokyklą, o joje išsilaikyti ir ją baigti. Mesti aukštąją mokyklą ir likti su didele paskola jiems gali būti daug blogesnis pasirinkimas nei nestoti į ją visai.
Tai reiškia, kad amerikiečių visuomenė apdovanoja žmones nebūtinai pagal jų nuopelnus.
