Daugiausiai COVID-19 paramos priemonėmis pasinaudojo prekyba užsiimančios įmonės – tarp paramos gavėjų tokių įmonių yra beveik trečdalis. 13 proc. paramos gavėjų sudaro paslaugų sektoriaus įmonės, teikiančios apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, poilsio ir kitas paslaugas. Paslaugų sektorius jau pernai metais buvo netekę 5-11 proc. darbuotojų ir šiuo metu vis dar yra tarp sektorių, kurių darbuotojų skaičius taip ir nepasiekė ikipandeminio lygio.
Taip pat aktyviai paramos programose dalyvavo apdirbamosios gamybos įmonės bei užsiimančios profesine, moksline ir technine veika – jų tarp paramos gavėjų yra po 9 proc.
450 paramą gavusių įmonių šiuo metu yra išregistruotos, likviduojamos arba likviduotos, pradėjusios bankroto procedūras.
„Sprendimas atverti valstybės paramos duomenis buvo svarbus verslo bendruomenei, nes taip buvo galima tiksliau įvertinti įmonių konkurencingumą ir aiškiau matyti partnerių perspektyvas pandemijai prasidėjus, – sako atvirų duomenų platformos „Okredo“ bendrasavininkė dr. Gerda Jurkonienė. – Bet noriu atkreipti dėmesį, kad skelbdama paramos duomenis, dalies jų valstybė taip ir neatskleidė. Pvz., subsidijos už prastovas ar darbo vietų išsaugojimą skelbiamos tik iš dalies arba visai neskelbiamos, todėl pirma, neaišku, kodėl biudžeto finansavimas verslui, kuris gali būti įvertintas kaip konkurencinis pranašumas, yra neskelbiamas. Antra, sudėtinga analizuoti, kiek tikslingai parama buvo suteikta, ir kaip ji koreliuoja su kitais rodikliais – pavyzdžiui, įmonių turto rodikliais, darbuotojų skaičiumi ar mokamu atlyginimu“.
Pasak „Okredo“ bendrasavininkės, duomenų analizė parodė ir ypatingai išsiskiriančių paramos suteikimo atvejų, kuomet prieš pandemiją įmonėje dirbo 1 darbuotojas, bet įmonė gavo paramos beveik 260 tūkst. Eur ir dabar joje dirba 60 darbuotojų. „Gali būti, jog mes tiesiog valstybės lėšomis prafinansavome įspūdingą įmonės šuolį per pandemiją. Tokių panašių pavyzdžių yra ir daugiau, rodo valstybės paramos duomenų analizė“, – sako G.Jurkonienė.
Bent 13 valstybės parama pasinaudojusių įmonių savo komandą sugebėjo per šį laikotarpį išauginti dešimčia kartų – pandemijos pradžioje jose dirbo mažiau nei 10 darbuotojų, o šiuo metu – nuo 50 iki 500. Tačiau aštuoniose įmonėse per pusantrų metų darbuotojų skaičius sumenko daugiau nei 10 kartų, iš šiuo metu jose dirba mažiau nei 5 darbuotojai.
„Skatinčiau institucijas ne tik tinkamai įvertinti paramos efektyvumą, bet ir aktyviau atverti tokius svarbius verslo bendruomenei duomenis, jais dalintis – taip skatinamas skaidrumas, mažinamos paskatos piktnaudžiauti, o verslo bendruomenė labiau pasitiki ne tik vienas kitu, bet taip pat ir institucijomis, kurios tą paramą dalina“, – atvirų duomenų svarbą komentuoja „Okredo“ bendrasavininkė.
Darbuotojų skaičius – ikipandeminis
Paramą gavusių įmonėse šiuo metu dirba tiek pat darbuotojų, kaip ir prieš pandemiją, nors dar pernai birželį šis skaičius buvo susitraukęs 4 proc.
„Verta atkreipti dėmesį, kad bendrai Lietuvoje šiuo metu dirbančiųjų skaičius yra 2,3 proc. didesnis nei prieš pandemijos pradžią. Ši tendencija rodo, kad net ir gavus valstybės paramą kai kurioms nukentėjusioms įmonėms yra sunkiau atsitiest ir grįžti į pradinę verslo būklę“, – sako G.Jurkonienė.
Nepaisant pandemijos ir jos sukeltų padarinių, valstybės paramą gavusios įmonės rūpinosi ne tik verslo, bet ir darbo jėgos išsaugojimu. Tai patvirtina ir duomenys apie didesnį mokamą darbo užmokestį – dar pernai metų birželio mėn. jis šiose įmonėse jau buvo 11 proc. didesnis nei prieš pandemiją.
Šiuo metu paramą gavusios įmonės moka 24 proc. didesnius atlyginimus palyginti su 2020 m. kovo mėn. Nuo pandemijos pradžios bendrai Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc., tad daugiau nei dvigubas paramą gavusių įmonių darbo užmokesčio augimas rodo, kad parama prisidėjo ir prie šio rodiklio augimo. Sparčiausiai – 76 proc. – nuo pandemijos pradžios darbo užmokestis augo sveikatos ir socialinių paslaugų įmonėse, 37 proc. meninės ir pramoginės veiklos įmonėse, 35 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse. Tačiau pastarųjų dviejų sektorių įmonės vis dar išlieka tarp mokančių mažiausius atlyginimus.
Atvirų duomenų platformoje „Okredo“ yra skelbiami Užimtumo tarnybos, Invega bei Ekonomikos ir inovacijos ministerijos duomenys apie įvairias valstybės COVID-19 paramos verslui programas – subsidijas už prastovas bei darbo vietų išsaugojimą, kitas suteiktas subsidijas, kompensacijas, garantijas bei paskolas.
