Vis dėlto panašu, kad kita teisybės šioje istorijoje ieškojusi ir ne vienos institucijos duris varsčiusi nukentėjusioji Loreta (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) liko nieko nepešusi. Institucijos tik skėsčioja rankomis, kad negali teikti informacijos arba atsako, kad niekuo padėti nukentėjusiai Loretai negali, nes ji buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Anot jai atstovaujančio advokato Karolio Rugio, valstybės institucijos į susidariusią situaciją žvelgia tik formaliai ir nevertina realiai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių bei tikrųjų šalių ketinimų, todėl įmonei esą suteikiamos galimybės ir toliau vykdyti neteisėtą veiklą.
Tiek Martynas, tiek Loreta kartu su kitais nukentėjusiais dar žada ieškoti teisybės ir bandyti atgauti jiems priklausančius pinigus.
Priminsime, kad įmonė veikė taip: darbo skelbimuose bendrovės atstovai ieško žmonių, kuriems reikalingas darbas, o tuomet siuntinėja jiems laiškus, kuriuose – labai nekonkretus darbo pasiūlymas, tačiau, kad nekonkretumas akių nebadytų, siūlomas lengvai uždirbamas solidus atlyginimas, o prie jo žadamos net atostogos įmonės sąskaita. Šiuo pasiūlymu susiviliojusių žmonių paprašoma sumokėti už „mokymus“, už kuriuos atgauti pinigus, norintiems tai padaryti, itin nelengva – dažnas tiesiog numoja į šį mokestį ranka ir jis lieka šioms įmonėms. 15min jau rašė, kad ši įmonė pažįstama ne tik tiems, kurie neteko savo į „mokymus“ investuotų pinigų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei sostinės pareigūnams. Tąkart įtartina ji pasirodė ir personalo atrankų specialistei.
Šiuo metu įmonė pakeitusi pavadinimą į UAB „Tavo sistemos“. Su jos direktoriumi Aleksejumi Kraujaliu neįmanoma susisiekti. Skelbiama, kad įmonėje dirba keturi darbuotojai (apdraustieji). Registrų centro duomenimis, tai dvejus metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė. Rekvizitai.vz.lt puslapyje prie pateiktos informacijos apie įmonę gausu nukentėjusių žmonių komentarų ir raginimų nieko bendra su įmonėmis, kurių vadovu nurodomas A.Kraujalis, neturėti. Beje, dirbusieji šioje įmonėje tvirtina, kad pastarojo nė akyse nėra regėję.
Neatgavo pinigų iki šiol
15min susisiekė su vienu tokių buvusių darbuotojų Martynu, kuris vasarą dirbo įmonėje „Kraleks“. Jis taip pat tvirtino įmonės vadovo niekada nematęs – bendravęs su Mindaugu Cviliku ir atstove Kaune, kuri priėmė į darbą.
Martynas teigė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su šia bendrove. „Mėnesį padirbau ir išėjau iš ten. Pamaniau, kad tai ne man, tikėjausi, kad sumokės man pinigus už parduotą siurblį, bet iki šiol man jų taip ir nepervedė“, – sakė Dominykas. Siurblio kaina tuo metu buvo 1950 Eur.
Nusprendžiau neberizikuoti, nes atrodė neįtikėtina, kad tokią sumą jie sumokės, ir neaukoti savo laiko. Išėjau, – teigė jis.
„Nusprendžiau neberizikuoti, nes atrodė neįtikėtina, kad tokią sumą jie sumokės, ir neaukoti savo laiko. Išėjau“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie „mokymus“ vaikinas pasakojo, kad per kelias savaites tiesiog teko iškalti mintinai 20 lapų ir padaryti gerą prezentaciją, kurią pamatęs pirkėjas užsimanytų stebuklingojo siurblio. „Jiems labai patiko mano prezentacija, tai mano savimeilę paglostė, kad aš jau pasiekiau tokį lygį. Taigi įsidarbinau. Turėdavau važinėti iš Kauno į Vilnių į 15–20 minučių trukusius neva mokymus, kuriuose kartodavomės vos ne tą patį tekstą“, – prisiminė Martynas.
Vaikinas sakė, kad visi, kurie liko apgauti, parašė bendrą pareiškimą ir žada jį siųsti atitinkamoms institucijoms: „Bandysim atgaut tai, kas mums priklauso, – prarastus pinigus.“ Tokių žmonių, kurie kreipsis į institucijas ieškodami teisybės, yra iki dešimties. „Kai kurie žmonės neaukoja savo laiko ir nesivelia, kad atgautų kelis šimtus eurų“, – teigė jis.
Visur išgirdo neigiamą atsakymą
Ne į vieną instituciją jau kreipusis Loreta teigė, kad visur, kur nueidavo, gaudavo tą patį atsakymą – „niekas nieko nenagrinės, nors visi esą juos žino, tačiau gudri sutartis“. „Nors faktai ir visa kita rodo, kad jie yra apgavikai. Pasakius, kad, jeigu pati pasidarysiu analogišką sutartį ir pradėsiu sukčiauti, imti iš žmonių depozitus už vadinamuosius mokymus, tai bus legalu ir normalu, man atsakė, kad taip. Taigi puiki verslo idėja. Ne verslas nuo nulio, o verslas nuo siurblio“, – ironiškai šypsojosi Loreta.
Mergina kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl esą nelegalaus darbo bei apsimestinio sandorio sudarymo, tačiau jai esą buvo atsakyta, kad ji negalinti turėti pretenzijų, nes pati pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
„Sutartį pasirašėme todėl, kad pirmiausia prieš pasirašant ją buvo pakišta mokymų sutartis. Už juos sumokėjom 150 Eur, o norint juos atgauti reikėjo padaryti 29 prezentacijas. Tam, kad tai įgyvendintume ir atgautume savo pinigus, reikėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, nors visuose darbo skelbimuose buvo skelbiamas darbo pasiūlymas, o ne bendradarbiavimo. Taip pat atsakyme teigiama, kad pardavimo partneriams nėra nustatoma darbo tvarka, nėra nurodomas darbo laikas, darbo vieta, jie nėra pavaldūs įmonėje nustatytai darbo tvarkai, bet sutartyje aiškiai parašytas atlyginimas ir kad privalome atlikti ne mažiau kaip 69 prezentacijas. Jų skaičius kiekvienam skirtingas. Dirbti turime ne mažiau kaip 160 val., būtinai turime dalyvauti mokymuose. Taigi pagal paskutinį punktą aiškiai matyti, kad tai nėra bendradarbiavimo sutartis, t.y. darbo sutartis su bendradarbiavimo pavadinimu“, – dėstė Loreta.
Toliau ji tvirtina kreipusis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, tačiau esą buvo atsakyta, kad ji nepatyrė finansinių nuostolių. „Tai, kad jie pasisavino iš manęs 150 Eur už mokymus, kuriuos atlikau – mintinai mokiausi duotą medžiagą, kad viską atsiskaičiusi gavau patvirtinimo laišką, kad sutartyje aiškiai paminėta, jog atlikus visus reikalavimus, bus grąžintas užstatas – tyrėjas vis tiek išdėstė taip, kad tai yra pinigai už mokymus ir kad gavau paslaugą. Jam nebuvo suprantamas žodis užstatas, jei neatliksiu jų nurodytų sąlygų. 1,5 mėn. pardavinėjau siurblį, niekur kitur nedirbau, neturėjau lėšų, pati mokėjau už degalus. Tačiau tai neva nėra finansinis nuostolis, o kas tuomet yra“, – retoriškai klausė ji.
Loreta taip pat parašė skundą į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl galimo mokesčių mokėjimo ir buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimo. Ji buvo informuota, kad skundas gautas, tačiau dėl tolesnės eigos ji esą nebuvo informuota.
Mergina taip pat kreipėsi ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, Valstybinio socialinio fondo valdybą. Iš visų sulaukė atsakymo, kad nieko negalima padėti arba nebuvo atsakyta išvis.
Šiandien bendra skola mums, buvusiems darbuotojams, yra 3575 Eur, – sakė Loreta.
Ji teigė, kad gavo pasiūlymą tiek iš advokato, tiek iš policijos surinkti visus nukentėjusius darbuotojus, kuriuos įmanoma, šiuo metu ji yra subūrusi trijų kauniečių ir keturių vilniečių žmonių, kurie nukentėjo dirbdami minėtoje įmonėje, grupę. „Šiandien bendra skola mums, buvusiems darbuotojams, yra 3575 Eur“, – sakė Loreta.
Nelegalaus darbo faktas nenustatytas
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas 15min patikslino, kad skundas nebuvo atmestas – jis buvo išnagrinėtas, pateiktos išvados ir priimto sprendimo pagrindimas.
„Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymių. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tyrimo metu išnagrinėjus surinktus duomenis, nustatyta, kad Loreta veikė individualios veiklos pažymos pagrindu ir buvo pasirašiusi pardavimo partnerio bendradarbiavimo sutartį, kurioje konkrečiai nurodyta, kad šalys veikia kaip lygiaverčiai verslo (individualios veiklos) subjektai“, – aiškino R.Rakauskas.
Pasak jo, prieš pasirašant bendradarbiavimo sutartį mergina elektroniniu laišku buvo informuota, kad būtina bendradarbiavimo sąlyga – individualios veiklos pažyma, su kuo ji sutiko ir pretenzijų neturėjo. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, konstatuota, kad ją ir įmonę „Kraleks“ siejo civiliniai teisiniai, o ne darbiniai santykiai, todėl nelegalaus darbo faktas nenustatytas ir tyrimas užbaigtas. Dėl šios įmonės šiais metais Valstybinė darbo inspekcija gavo dar du skundus.
„Norėtume priminti, kad prieš pasirašant darbo sutartis, bei kitais su darbo teise susijusiais klausimais kviečiame iš anksto konsultuotis su VDI. Konsultuojame telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu: info@vdi.lt, socialiniame tinkle „Facebook“, – ragino R.Rakauskas.
Policija ir prokuratūra duomenų neteikia
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 15min pranešė, kad portalo prašomos informacijos nepateiks, nes neturi galimybių įsitikinti, kad šiuo atveju tikrai esama teisėto asmens duomenų tvarkymo pagrindų, t. y. kad turime teisę gauti šiuos duomenis nepažeidžiant Lietuvos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.
„Asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai dėl viešojo administravimo ar ikiteisminio tyrimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, gali pateikti raštišką kreipimąsi (skundą) pats ar per savo teisėtus atstovus. Kadangi teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008), tuo atveju, jei pareiškėjo reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, skundas gali būti adresuojamas policijos institucijai (Policijos departamentui prie LR VRM) ar įstaigai (Vilniaus apskr. vyriausiajam policijos komisariatui), jų vadovams, administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui“, – teigiama Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato paaiškinime.
Tuo atveju, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymas esą privalo būti motyvuotas ir pagrįstas, o pareiškėjui nesutinkant su priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato, ikiteisminio tyrimo duomenys ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos duomenys nėra viešo pobūdžio.
Kad duomenų suteikti negali, atsakė ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pranešė, kad paklausime minėta moteris nesikreipė dėl UAB „Kraleks“ veiklos.
VMI neturi duomenų apie mokestinius nusižengimus
Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė 15min patvirtino, kad 2017.08.04. UAB „Kraleks“ pakeitė pavadinimą į „Tavo sistemos“, direktoriumi liko tas pats fizinis asmuo.
„Šiuo metu pranešimų apie UAB „Tavo sistemos“ daromus mokestinius nusižengimus neturime, tačiau reikia pažymėti, kad VMI nuolat analizuoja, kaip mokesčių mokėtojai laikosi mokestinės drausmės, ar jų veikloje nėra pažeidimų požymių. VMI duomenimis, šiuo metu įmonė valstybės biudžetui yra skolinga apie 600 eurų“, – komentavo E.Glumbakienė.
Ji pažymėjo, jog kilus įtarimams, kad mokesčių mokėtojas vengia mokėti mokesčius, VMI gali imtis įvairių priemonių – pradėti stebėseną, kviesti mokesčių mokėtoją pokalbio, inicijuoti kontrolės veiksmus. Kokios priemonės turėtų būti taikomos, sprendžiama įvertinus galimų mokestinių pažeidimų mastą. Gyventojai apie mokestinius pažeidimus turi galimybę pranešti VMI Pasitikėjimo telefonu 1882, programėle „Pranešk“, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje. Tokia faktinė informacija padės VMI greičiau ir operatyviau išsiaiškinti galimus pažeidimus.“
Gyventojai, įtardami sukčiavimo atvejus ar su jais susidūrę, pirmiausia, turėtų kreiptis į Policijos departamentą ir informaciją pateikti trumpuoju telefonu 112.
Skundas nukreiptas kompetentingoms inspekcijoms
„Sodra“ patvirtino gavusi Loretos skundą dėl galimo mokesčių mokėjimo ir Buhalterinės apskaitos pažeidimų rugsėjo 28 d. Kaip pranešė jos komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis, „Sodra“ neinicijuoja mokestinių patikrinimų ir nevykdo darbo santykių teisėtumo kontrolės, todėl skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei darbo inspekcijai, o Loreta apie tai informuota elektroniniu paštu.
Sutarties požymiai atitinka darbo sutarties požymius
Loretai atstovaujantis advokatas Karolis Rugys sakė, kad įmonę ir jo klientę, jo manymu, siejo ne civiliniai santykiai, o darbo, nes tarp šalių sudaryta sutartis iš esmės atitinka darbo sutarties požymius. „Šalių suderinta valia pasireiškė tuo, kad buvo sukurti atlygintino pobūdžio santykiai dėl darbo atlikimo. Įmonė siekė sukurti ilgalaikio pobūdžio atlygintinus santykius, kadangi buvo nustatytos konkrečios darbo funkcijos, o už jas numatytas konkretus fiksuotas atlygis. Vis dėlto įmonė nutraukė sutartį teigdama, kad buvo sudaryta ne darbo, o bendradarbiavimo sutartis ir įmonė liko neatsiskaičiusi su mano kliente, todėl dėl jų galimai neteisėtų veiksmų buvo kreiptasi tiek į Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją, „Sodrą“, tiek ir į Finansinių nusikaltimų tarnybą, Ekonominių nusikaltimų valdybą bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą“, – komentavo advokatas K.Rugys. Tačiau visur esą buvo gauti panašūs atsakymai, kad institucijos nesiims jokių veiksmų, nes tarp įmonės ir Loretos esą susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
Manau, tokiu būdu sukuriama terpė „gudrauti“ ir piktnaudžiauti teisine padėtimi. Akivaizdu, kad įmonė vykdo sistemingą veiklą, kurios metu siekia išvengti mokestinių prievolių mokėjimo valstybei už įdarbintą darbuotoją, – teigė K.Rugys.
„Manau, tokiu būdu sukuriama terpė „gudrauti“ ir piktnaudžiauti teisine padėtimi. Akivaizdu, kad įmonė vykdo sistemingą veiklą, kurios metu siekia išvengti mokestinių prievolių mokėjimo valstybei už įdarbintą darbuotoją. Tokiu būdu žalą patiria ne tik darbuotojas, tačiau ir visuomenė, nes nėra surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą, kokie galėtų ir turėtų būti mokami“, – teigė K.Rugys.
Tokia situacija, anot jo, yra susidariusi, kadangi valstybės institucijos į susidariusią situaciją žiūri tik formaliai ir nevertina realiai tarp šalių susiklosčiusių teisių santykių bei tikrųjų šalių ketinimų, o tas leidžia įmonei, kaip stipresnei teisinių santykių šaliai, ir toliau vykdyti galimai neteisėtą veiklą, kadangi apsimestinių sandorių pagrindu yra „paslepiami“ tikrieji įmonės ketinimai: valstybės institucijoms pakanka formaliai sudarytų sutarčių, nevertinant tikrosios šalių valios bei susiklosčiusių santykių bei leidžiant pasinaudoti įstatymų spragomis.
„Manau, įmonė galimai žinodama tokią situaciją sudarinėja tokias sutartis ir iki galo neatsiskaito su darbuotojais, nes valstybės institucijoms savo veiklą vykdant tik formaliai, įmonė bei fizinis asmuo (darbuotojas) yra pastatomi į lygiavertę padėtį, nors realiai įmonė yra ekonomiškai, finansiškai ir kitaip dominuojanti šalis“, – teigė advokatas.
Tokiu būdu asmenys nukentėję nuo šios įmonės, anot jo, privalo savo teises ginti civiline tvarka teisme, kas iš esmės užima tiek laiko, tiek kainuoja. „Įmonei nesumokėjus santykinai nedidelės sumos, fiziniai asmenys dažniausiai nesivelia į teisminius ginčus, o įmonė, kuri veikia ir ofšorinėje zonoje, kurios direktorius niekur nėra matomas, toliau pasinaudodami teisine situacija, sėkmingai vykdo savo veiklą: ieško darbuotojų, tačiau su jais sudaro ne darbo, o bendradarbiavimo sutartis, gauna paslaugas ir sudaro tokias sąlygas, kad nereikėtų atsiskaityti už darbą, kaip priklausytų su oficialiai įdarbintu darbuoju“, – kalbėjo advokatas K.Rugys.
