Komisija nori sužinoti, ar paaiškėjus, kad šiemet bankrutavusi Vilniaus atliekų tvarkytoja bendrovė „Metrail“ galimai klastojo pakuočių tvarkymo dokumentus, buvo įspėjama apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar ji stabdoma dėl daromų pažeidimų.
Parlamentarai iš Aplinkos apsaugos agentūros nori sužinoti, kokių veiksmų ji ėmėsi dėl kitų atliekų tvarkytojų, dėl kurių aplinkosaugos arba teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus.
Į posėdį kviečiamas ministras Kęstutis Navickas komisijai turėtų pakomentuoti, ar Aplinkos ministerija yra atlikusi vidinį patikrinimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti, kodėl dar 2015 metais „Metrail“ padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti tik praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimų padarymo.
„Ką veikė ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra, kodėl leidimai tam pačiam „Metrail“ buvo išduoti, nors 2013 metais, 2015 metais buvo nustatomi pažeidimai ir akivaizdu, kad jie tų atliekų netvarkė. Kas protegavo? Tie patys, kurie dabar daro pertvarką?“, – BNS piktinosi komisijos vadovas liberalas Vitalijus Gailius.
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, jog teisme ši situacija būtų išspręsta objektyviai, tačiau jis pripažįsta, kad nurodyta suma privalės būti sumokėta.
Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „ Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „ Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
