Praėjusį pirmadienį, vasario 15-ąją, kai Vyriausybei leidus po dviejų mėnesių pertraukos duris vėl atvėrė prekybininkai ir grožio salonai, prie kai kurių parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė 50 proc. nuolaidą paskelbęs dėvėtų rūbų „Humana“ parduotuvių tinklas.
Visgi antrą savaitę dirbantys prekybininkai tvirtina, kad pirkėjų antplūdžio nėra, o prie kai kurių parduotuvių susiformavusias žmonių eilutes galima pamatyti tik dėl patalpose ribojamų pirkėjų srautų. Vyriausybė įpareigojo prekybininkus užtikrinti, kad vienam pirkėjui tektų ne mažiau nei 20 kv. m plotas.
Atverti duris galėjo tik parduotuvės iki 300 kv. m, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.
Pirkėjai grįžta drąsiau nei po pirmojo karantino
Knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė 15min pasakojo, kad duris atvėrė maža dalis knygynų: iš 23-ų veikia tik 6. Be to, didžioji dalis veiklą atnaujinusių knygynų įsikūrę pagrindinėse miestų gatvėse, kurios šiuo metu gana ištuštėjusios, nes daugelis gyventojų dirba iš namų.
O ir įprastiniais laikais daugiausia pirkėjų apsilanko prekybos centruose įkurtuose knygynuose, tad „Vagos“ tinklui šių parduotuvių labai trūksta.
Vis dėlto Z.Barusevičienė pastebi, kad klientai į knygynus grįžo drąsiau negu po pirmojo karantino.
„Pirkėjai į knygynus sugrįžo, bet didelių srautų nėra. Tiesa, pirkėjų daugiau nei po pirmojo karantino – dabar žmonės drąsesni“, – sakė knygynų tinklo atstovė.
Tuo tarpu drabužių tinklo „Apranga“ atstovas Tadas Marčiukaitis 15min pasakojo, kad įmonė atidarė tik miestų centruose esančias ir atskirus įėjimus iš lauko turinčias parduotuves: iš 104 parduotuvių veikia 15. Srautai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, svyruoja, o atskirose parduotuvėse yra iki 25 proc. mažesni. Tačiau yra ir teigiamų pokyčių.
„Pastebime, kad smarkiai auga pirkėjų konversija, taigi pirkėjai ateina labai tikslingai ir konkrečiai apsisprendę, ką nori nusipirkti“, – teigė T.Marčiukaitis.
Jis tvirtino, kad įmonė džiaugiasi galėdama vykdyti prekybą, nors ir nedidele apimtimi, bei tikisi, kad netrukus bus galimybė atverti daugiau parduotuvių.
„Juolab kad visi mūsų įmonės darbuotojai prieš grįždami į prekybą testuojasi, skiriame daug dėmesio dezinfekcijai, klientų srautų valdymui ir saugumo reikalavimams“, – vylėsi T.Marčiukaitis.
Eilės susidaro dėl srauto ribojimų
Nors pirkėjų anšlago nėra, kartais pirkėjas gali tekti palaukti lauke, nes prekybininkai turi užtikrinti vienam pirkėjui 20 kv. m plotą. Pasak Z.Barusevičienės, „Vagos“ knygynuose vienu metu telpa tik 4–5 pirkėjai, todėl kartais susidaro nedidelės eilės.
Z.Barusevičienei antrina ir įmonės „Kosmelita“, valdančios kosmetikos parduotuvių tinklą „Eurokos“, prekybos direktorius Linas Apulskis, tvirtinęs, kad siekiant reguliuoti kiekvienoje parduotuvėje teko paskirti tam atskirą darbuotoją.
Pasak jo, didesnį susidomėjimą pirkėjai kosmetikos prekėms rodė tik pirmosiomis dienomis, o vėliau srautai normalizavosi. Dabar žmonėms kelias minutes gali tekti palaukti tik piko metu – per pietus ar po darbo.
Nuo praėjusio pirmadienio duris atvėrė tik trečdalis „Eurokos“ parduotuvių: iš 125 veiklą atnaujino 40. Visgi, skirtingai nei knygynai ar drabužių tinklai, kosmetikos parduotuvės sulaukia beveik tiek pat pirkėjų, kiek ir prieš karantiną.
„Visos veikia pakankamai normaliai – kaip įprastu metu, tokie patys pardavimai. Dirba viena kita parduotuvė, todėl pirkėjai ir koncentruojasi tose keliose“, – mano L.Apulskis.
Jis svarsto, kad pirkėjų sulaukiama panašiai, kaip prieš vasarą dėl to, kad parduotuvės buvo uždaryto pakankamai ilgai, o ne visi perka internetu.
„Mes prekiaujame pirmo būtinumo prekėmis – plaukų, kūno priežiūros, kasdieninio naudojimo prekėmis“, – pridūrė pašnekovas.
O, kaip parodė „Humana“ parduotuvių pavyzdys, labiausiai pirkėjai traukia ten, kur mirga nuolaidos. Prekybos miestelyje „Urmas“ itališkais drabužiais moterims ir merginoms prekiaujanti Jūratė Gugienė teigė, kad klientų nuo pat atsidarymo praeitą savaitę netrūko, nes ji su labai didelėmis nuolaidomis išparduoda žiemos kolekciją – daugiausia striukes, paltus.
„Kiekvienais metais reikia spręsti tą dilemą: bus žiema ar ne, užsisakyti žieminių drabužių ar ne. Šiam sezonui nusprendėme surizikuoti ir užsisakyti. Žiema buvo, o prekybos – ne, nes nedirbome dėl karantino. Dabar turime viską išparduoti su 50–70 proc. nuolaidomis, kad turėtume apyvartinių lėšų naujoms kolekcijoms įsigyti: pavasario, vasaros“, – pranešime spaudai cituojama pašnekovė.
Gėlininkas: „Jei ne pagalvė, būtų tekę dainas dainuoti kapinėse“
Optimistiškai nusiteikęs ir gėlių parduotuvių tinklo „Hipoestės gėlės“ direktorius Stanislovas Mineikis. Verslininkas 15min pasakojo, kad atidarius fizines parduotuves prekyba pagyvėjo, nes žmonės gėlių puokštes „mėgsta pačiupinėti“. Palyginus vien su prekyba internetu, atnaujinus parduotuvių veiklą užsakymų padvigubėjo, nors šalyje galiojant karantinui nevyksta nei vestuvių, nei švenčių.
150 tūkst. eurų nuostolių patyrėme per pirmą karantiną
„Internetinė prekyba yra kaip cukraus palaižymas per stiklą. Kad nenumirtum skirta, daugiau nieko. O, ar dirbi, ar nedirbi 40 tūkst. eurų tenka už parduotuvių nuomą mokėti. Jei ne pagalvė, tai būtų tekę dainas dainuoti kapinėse. 150 tūkst. eurų nuostolių patyrėme per pirmą karantiną, nes visi pirkėjai į krūmus išsilakstė, neprisišauksi nė su žiburiu. O per antrą karantiną jau žinojome, „ant nulio“ išsilaikėme“, – pasakojo S.Mineikis.
Gėlių versle svarbiausios trys datos, padedančios sukaupti lašinių „liesesniems“ laikams – šv. Valentino diena, Kovo 8-oji ir Motinos diena. Per šv. Valentino dieną gėlių parduotuvės dar buvo uždarytos, tad parduotuvėse suprekiauta 50 proc. mažiau nei pernai. Tad dabar gėlininkas deda viltis į kitas dvi likusias progas.
Batų parduotuvės savininkė: „Mes nusiminę“
Tuo tarpu tris batų parduotuves „Bravo batai“ (kurios seniau vadinosi „Lietuviški batai“) Vilniuje turinti Tamara Želvienė dalijosi jau visai kitokia patirtis. Nors verslininkė ir džiaugėsi galimybe dirbti, tačiau apgailestavo, kad pirmoji prekybos savaitė buvo prasta.
„Mes galvojome, kad žmonės pasiilgo batų, kad atvažiuos, pirks. Bet ne, labai silpnai. Su pernai nėra ko lyginti. Nelabai daug klientų ateina. Nusiminę mes. Gal žiema praėjo ir žieminių batų nereikės, gal bijo žmonės, o gal slidu ir šlapia. O gal dėl to, kad močiutės negali atvažiuoti, nes iš kitos savivaldybės atvykti draudžiama. Mūsų klientai yra vyresnio amžiaus, kurių koja plati, serganti. Pati nežinau, kodėl nėra pirkėjų, nesuprantame“, – 15min sakė T.Želvienė.
Mes galvojome, kad žmonės pasiilgo batų, kad atvažiuos, pirks. Bet ne, labai silpnai. Su pernai nėra ko lyginti.
Ji viliasi, kad eidami pro šalį ir matydami, jog parduotuvė ir vėl dirba, pirkėjai sugrįš. Dėl to, verslininkės nuomone, labai svarbu buvo atnaujinti veiklą, kol pirkėjai dar visai nepamiršo. Iš prastovų sugrįžti į darbus labai norėjo ir darbuotojos.
Beje, iki šiol internetinės prekybos nevysčiusi T.Želvienė nutarė žengti ir į virtualią erdvę – verslininkės sūnus kaip tik baigia kurti internetinę parduotuvę. Verslininkė tikisi, ir čia paieškoti kažkur prapuolusių pirkėjų.
Turi įtakos ir internetinei prekybai
L.Apulskis pastebi, kad vos atidarius dalį fizinių parduotuvių, elektroninė prekyba sumažėjo. Tiesa, prekyba internetu ir taip didelės įtakos pajamoms neturėjo – sudarė iki 20 proc.
„O dabar bendra apyvarta, įskaitant internetinę prekybą ir atidarytas fizines parduotuves, nesiekia pusės buvusios apyvartos – sudaro 40 proc., nes didžioji dalis parduotuvių uždarytos“, – apgailestauja „Eurokos“ tinklo atstovas.
„Mūsų veikla toliau ribojama ir neaiški perspektyva, kada turėtume atsidaryti. Matant užsikrėtimų tendencijas, gal tik vasarą“, – pagrindo optimizmui neįžvelgia L.Apulskis.
