Svečių iš Lietuvos ir užsienio SPA centras lauks nuo vasario 17 dienos.
Buvusius poilsio namus „Anykščių šilelis” paversti šiuolaikiniu keturių žvaigždučių viešbučiu bei tarptautinius SPA klasifikacijos standartus atitinkančiu ir konkuruoti su Vidurio bei Rytų Europos centrais galinčiu kompleksu prireikė 15 mln. litų, iš jų 2,6 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Finansų analitikai projektą visada vertino kaip rizikingą ir siūlė verčiau investuoti į Birštoną ar Palangą. Koks velnias nešė į tą galerą? Sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų šį klausimą girdėjo bendrovės „Anšilas“ valdybos pirmininkas, „SPA Vilnius“ Anykščiuose generalinis direktorius Valdas Trinkūnas.
Jei sustoji vietoje, negali optimizuoti sąnaudų ir klientui pasiūlyti ko nors naujo, judi žemyn.
Bet iš tiesų – koks? Kam rizikuoti, kai SPA centrai Vilniuje ir Druskininkuose veikia be rūpesčių?
„Jei sustoji vietoje, negali optimizuoti sąnaudų ir klientui pasiūlyti ko nors naujo, judi žemyn. Sprendimas įsikurti Anykščiuose – normali verslo plėtra, naujų rinkų užėmimas“, – paaiškino verslininkas.
Niekas nenorėtų 15 milijonų išmesti į balą: V.Trinkūnas tiki projekto sėkme ir skaičiuoja, kad investicijos turėtų atsipirkti per 7, daugiausiai, 10 metų.
„Skaičiuojame, žiūrime, prognozuojame galimus klientų srautus. Atrodo, kad tai neturėtų būti šūvis pro šalį“, – sako verslininkas.
– Žinome, kas yra Druskininkų ir Palangos sveikatingumo ir poilsio paslaugų vartotojai – pinigus šiuose nuo seno žinomuose kurortuose palieka ne tik lietuviai, bet ir rusai, baltarusiai. Kas bus Anykščių svečiai ir jūsų klientai? – portalas 15min.lt paklausė V.Trinkūno.
– Tie, kam rūpi natūrali aplinka ir oro grynumas, kas nori ištrūkti iš miesto ir ilsėtis gamtoje. Savo kolektyvui sakau, kad SPA centro, įkurto Labanoro girios glūdumoje, kur kiekvienas galėtų pasijusti gamtos vaiku, sėkmė būtų ne mažesnė, o gal ir didesnė.
Manau, nuolatiniai mūsų klientai bent kartą, vien iš smalsumo, būtinai apsilankys ir Anykščiuose.
Šiuolaikinis žmogus vertina natūralius gamtos išteklius ir nori ramybės. Ilsėtis ir sveikatintis į SPA centrus dažniausiai važiuoja didmiesčių gyventojai, tačiau užsuka ir ūkininkai, kuriems trūksta ne gamtos, bet profesionalių paslaugų.
Anykščiuose galima pabėgti nuo miesto triukšmo, pramonės, dulkių, automobilių taršos ir t.t. Ne veltui šiam miestui buvo suteiktas kurortinės vietovės statusas.
Anykščiai nėra tokie žinomi kaip Druskininkai ir Palanga, kur klientus atgena ir įdirbis, ir įprotis. Tačiau visos prielaidos normaliai mūsų veiklai Anykščiuose yra, o rezultatas didele dalimi priklausys nuo mūsų pačių: paslaugų kokybės, darbuotojų kvalifikacijos, klientų aptarnavimo lygio ir t.t.
– Įpročius sunku pakeisti, o įdirbiui reikia laiko. Vadinasi, labiausiai orientuositės į lietuvius?
– Orientuojamės į visus, kuriems reikalingos mūsų paslaugos: klientams siūlysime panašų paslaugų paketą kaip Druskininkuose. Mūsų rinkodaros veiksmai bus atliekamas centralizuotai.
Manau, nuolatiniai mūsų klientai bent kartą, vien iš smalsumo, būtinai apsilankys ir Anykščiuose. Kaip bus po to, sunku pasakyti, nes žmonės labai prisiriša prie specialistų – masažuotojų, kineziterapeutų ir t.t. Norint pervilioti klientus, reikia pranašumo – pasiūlyti ką nors žymiai geriau.
Tačiau mes jokiu būdu nenorime perimti klientų iš Druskininkų – turime rasti naujų. Pavyzdžiui, nuo Rygos iki Anykščių – apie 180 kilometrų. Viešėdami turizmo mugėje Rygoje pajutome latvių susidomėjimą. Tai – neblogi klientai, kokioje penktoje vietoje po lietuvių, rusų, norvegų ir baltarusių.
Lietuviai irgi sau leidžia vis daugiau. Kaupiame statistiką, kiek klientas išleidžia vienai nakvynei, įskaičiuojant išlaidas gyvenimui, maitinimui ir paslaugoms. Prieš kelerius metus pagal šį rodiklį lietuviai kone dvigubai atsilikdavo nuo rusų, tačiau atotrūkis sumažėjo, nes dabar SPA procedūroms išleidžiame 20–30 proc. daugiau nei anksčiau.
Prieš kelerius metus pagal šį rodiklį lietuviai kone dvigubai atsilikdavo nuo rusų, tačiau atotrūkis sumažėjo, nes dabar SPA procedūroms išleidžiame 20–30 proc. daugiau nei anksčiau.
Kitam savaitgaliui viešbutis jau beveik užpildytas. Vasarį, kiek čia jo liko, keli šimtai nakvynių užsakyta – tai labai neblogai.
– Ar kainodara Druskininkuose ir Anykščiuose bus tokia pati?
– Kainos bus šiek tiek mažesnės nei Druskininkuose. Tačiau pirmus kelis veiklos mėnesius neturėsime licencijos sanatoriniam kurortiniam gydymui – negali gauti licencijos, kol nėra pastato.
Tačiau dabar jau pildome reikiamus dokumentus ir ją tikrai gausime.
Bėda ta, kad neturint licencijos, visos sveikatinimo paslaugos apmokestinamos 21 proc. PVM. Nesvarbu, kad žmogus ir taip investuoja į savo sveikatą, mūsų valstybė iš jo nori dar daugiau paimti. Tas PVM šiek tiek kraipys paslaugų kainų santykį.
– Vasario 1 dieną registruotas nedarbas Anykščių rajone siekė 15,2 proc. Vidutinis atlyginimas mieste – 1 000 litų mažesnis nei Vilniuje. Potencialių darbuotojų jūra!
– Į 70–80 darbo vietų gavome 730 paraiškų. Iš dviejų kandidatų rinktis vieną paprasčiau nei iš dešimties. Tačiau komanda jau beveik sudaryta, dauguma darbo sutarčių jau pasirašytos.
Daugiausia darbo vietų užims vietos gyventojai. Džiugu, kad sulaukėme daugiau nei 15-os paraiškų iš užsienio: Anglijos, Škotijos, Airijos, Norvegijos. Vienas žmogus parašė net iš Meksikos – jis ten dirba viešbutyje.
Tačiau galutinai dar nesusitarėme. Mūsų komandoje bent 5–7 žmonės bus grįžę iš emigracijos. Vienos merginos svetur dirbo kambarinėmis, kitos – registratūroje ar virtuvėje, kai kas – administratoriais. Panašias pareigas pasiūlėme ir mes.
Mūsų komandoje bent 5–7 žmonės bus grįžę iš emigracijos.
– Tačiau europietiško atlyginimo turbūt nerealu tikėtis?
– Tiesą sakant, net nebuvo didelių diskusijų dėl atlyginimų: žmonės tiesiog norėjo grįžti į Lietuvą ir ieškojo, už ko kabintis.
Virtuvės šefą parsiviliojome iš Norvegijos. Vieną vėlų vakarą savo elektroniniame pašte radau jo laišką. Sako, susidomėjau galimybe dirbti pas jus. Kelis mėnesius susirašinėjome, po to jis atvyko parodyti, ką sugeba. Pasirodė labai gabus anykštėnas. Jį testavo ir profesionalūs virtuvės šefai iš Vilniaus, ir italas: visi pasakė, kad talentingas vaikinas – gali viską padaryti.
– Kokie buvo pagrindiniai kriterijai, renkant personalą?
– Labiausiai vertinome kandidato motyvaciją ir kalbinius sugebėjimus. Aišku, svarbi ir patirtis, kvalifikacija, tačiau kai kuriems jaunuoliams tai bus pirmasis darbas. Darbuotojų amžiaus vidurkis turbūt neviršytų 30 metų.
Dabar didžiausią dėmesį skiriame darbo kultūrai, kuriame aptarnavimo kokybės ir paslaugų standartus. Mokomės, kad negali būti padaryta bet kaip. Tarkime, druskos padauginau, bet, aj, tiek to, šiandien suvalgys ir taip. Taip negalima! Viskas turi atitikti kokybinius parametrus, kad neatsitiktų taip, kad viena atėjo įsimylėjus, tai druskos privarė, o kita su vyru susipyko, tai, rupūžė, visai nepasūdė (šypsosi).
– Vis dėlto, kiek mokėsite savo darbuotojams?
– Minimumo niekam nesiūlome, nes tada negali tikėtis kokybiško darbo. Pasakiau: mažesnio atlyginimo nei 1200–1300 litų į rankas negausite. Tačiau reikia suvokti, kad algą moka ne darbdavys, o klientai.
Druskininkuose mums sukanka 10 metų. 2004 metais darbuotojai ten uždirbdavo 836 litus, o dabar mūsų vidurkis – 2900 litų iki mokesčių. Tai yra daugiau nei du kartus didesnis atlyginimas nei šios šakos vidurkis Lietuvoje. Pradžioje Druskininkuose dirbo apie 90 žmonių, dabar – beveik 300. Štai tokie rodikliai.
– Lieka neaišku, kodėl reikėtų rinktis būtent Anykščius? Kuo būsite išskirtiniai? Turite progą save parduoti.
Nieko kitokio nei visi mes neturime. Mūsų tikslas – pasiūlyti tą patį, bet geriau.
– Nieko kitokio nei visi mes neturime. Mūsų tikslas – pasiūlyti tą patį, bet geriau. Norime, kad mūsų aptarnavimas būtų personalizuotas, kad galėtume pažinti kone kiekvieną klientą, domėtis juo, išklausyti atsiliepimus, pastabas ir lūkesčius.
Tai – tarsi nieko naujo, bet įgyvendinti realybėje nėra lengva.
Bandysime klientams pasiūlyti papildomų pramogų – jodinėjimą, ekskursiją Siauruku, apsilankymą ūkiuose, pasivažinėjimą dviračiais. Anykščiuose yra koplytėlė: tarsimės su muzikais dėl kamerinių renginių, kad mūsų svečiams Anykščiuose atsigautų ne tik kūnas, bet ir dvasia.
Faktai:
* Anykščių šilelio ir Šventosios upės prieglobstyje įsikūrusiame komplekse poilsiautojai po vienu stogu ras keturių žvaigždučių viešbutį, SPA centrą su mineralinio vandens baseinu, lauko pirtimis, baseinu vaikams, restoraną su lauko terasa, vaikų žaidimų kambarį bei moderniai įrengtą konferencijų salę.
* Viešbutyje moderniai įrengti 47 kambariai, kuriuose vienu metu gali gyventi 110 svečių. Daugelis viešbučio kambarių skirti šeimoms su vaikais.
* SPA centre siūlomi gydomieji ir atpalaiduojantys masažai, kineziterapinėmis procedūros, mineralinio vandens ir masažinėmis vonios, povandeninis masažas, haloterapijos procedūra, purvo aplikacijos ir kitos malonios gydomosiomis ir sveikatinimo procedūros.
* „SPA Vilnius” atstumas iki Anykščių šilelio – 0,1 km, iki Siauruko – 3,4 km, Laimės žiburio – 4,5 km, Kalitos kalno – 3,74 km, jodinėjimas žirgais pramogų – 10 km.
* Per 10 metų Anykščių gyventojų sumažėjo penktadaliu iki 28 tūkst.
