Apeliacinis teismas taippat praneša atmetęs Automobilių kelių direkcijos prašymą dėl nuostolių užtikrinimo.
„Nėra jokių duomenų apie grėsmę, jog atsakovui gali atsirasti nuostoliai dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių, nes faktų apie sudarytą sutartį nėra, o viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai garantuoja operatyvų ginčų sprendimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Du dalyviai – bendrovė „A.C.B.“ ir „Latvijas tilti“ kartu su „Kauno keliais“ iš konkurso buvo pašalinti. Dėl to bendrovės kreipėsi į teismą.
Kelio Kaunas-Marijampolė šešių kilometrų atkarpos rekonstrukcijos konkurso nugalėtojas atrinktas iš vieno likusio dalyvio – „Kauno tiltų“, nors konkurse dalyvavo ir bendrovė AB „Panevėžio keliai“, šiuo metu rekonstruojanti „Via Baltica“ ruožą nuo Panevėžio Kauno link. Kiti du dalyviai – bendrovė „A.C.B.“ ir „Latvijas tilti“ kartu su „Kauno keliais“ iš konkurso buvo pašalinti. Dėl to bendrovės kreipėsi į teismą.
Konkurso nugalėtoju paskelbta bendrovė „Kauno tiltai“ „Via Balticos“ atkarpą rekonstruotų už 39 mln. eurų. Tai penktadaliu – arba 8 mln. eurų – daugiau nei siūlė „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, kurie tuos pačius darbus būtų atlikę už 31 mln. eurų.
Atskleidus „Kauno tiltų“ siūlomą kainą, tapo aišku, kad „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, tikėtina, būtų laimėję konkursą, nes siūlė reikšmingai mažesnę kainą.
„Mes siekiame sąžiningos konkurencijos ir įstatymų laikymosi – kad visiems galiotų vienodos taisyklės. Iš konkurso buvome pašalini dėl formalių priežasčių, galimai pažeidžiant konfidencialumo įsipareigojimus ir įstatymų reikalavimus.
Jeigu šios aplinkybės pasitvirtintų, tokie veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtu pagrindu kvalifikaciją atitinkančius tiekėjus pašalinti iš konkurso ir tokiu būdu dirbtinai panaikinti konkurenciją, kai konkurse vėl lieka tie dalyviai, kurie įprastai ir laimi Lietuvos automobilių kelių direkcijos pirkimus“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.
Konkurso organizatoriaus veiksmai ir argumentai, kuriais buvo atsisakyta tenkinti bendrovių pretenziją, suteikia rimtą pagrindą abejoti pirkimo procedūrų skaidrumu.
Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, dar vykstant konkursui bendrovės buvo pateikusios pretenziją konkurso organizatoriui, prašydamos iš naujo įvertinti jų pateiktą pasiūlymą.
Apeliacinis teismas nutartyje argumentuoja, kad konkurso organizatoriaus veiksmai ir argumentai, kuriais buvo atsisakyta tenkinti bendrovių pretenziją, suteikia rimtą pagrindą abejoti pirkimo procedūrų skaidrumu.
„Skaidrus ir išsamus šio konkurso įvertinimas yra svarbus tolesnei Lietuvos kelių sektoriaus raidai. Net mūsų rinkos lyderių darbo efektyvumas vis dar gerokai atsilieka nuo skandinavų ar labiau pažengusių vakarų šalių bendrovių. Jei Lietuvoje nebus skatinama sąžininga konkurencija, kuri verčia dirbti efektyviau, kurti didesnę vertę, mūsų investicijos į infrastruktūrą bus nekonkurencingos Europoje, o keliai – nepamatuotai brangūs“, – sako R.Šilinis.
Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.
