Laiku jos nenukenksminus, organizme įsijungia sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje žalingi mechanizmai.
Kol masažas dar skinasi savo kelią Lietuvoje, žmonių sąmoningumas didėja ir vis daugiau jų atranda laiko ir noro pagelbėti sau.
– Kokias įprastai bėdas sprendžia žmonės masažo kabinete?
– Ilgalaikė netaisyklinga laikysena, tarkime, kai žmogus nuolat toje pat kreivoje padėtyje sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, tampa ne tik kad nebe graži, bet ir kelia diskomfortą, o dažnai ir skausmą.
Kai kas kreipiasi padauginęs fizinio krūvio, kai kas kenčia nuo streso ir ieško sprendimų, kaip pašalinti įtampą, kūno nuovargį, ateina stiprintis po traumų. Problemų esama įvairių.
– Šiandien kaip niekada anksčiau daug kalbama apie meilę ir dėmesį sau. O ką pastebite jūs? Ar keičiasi lietuvių požiūris į masažus?
– Žmonės sąmoningėja: vis daugiau jų stengiasi sveikatą puoselėti, prisižiūrėti, kad nebūtų rimtų problemų ateityje. O kenčiantys nuo didesnio emocinio ar fizinio krūvio pas mus ir kartą ar du per savaitę užsuka.
Geba pažaboti sveikatos problemas
– Kristina, ar sutiktumėte, kad masažo mylėtojos vis tik labiau yra moterys? Kiek procentų vyrų užsuka į jūsų masažo kliniką?
– Apie 30–40 proc. mūsų klientų vyrai, įprastai sprendžiantys nugaros ir pečių juostos problemas. Daugiau dirbame su žmonėmis, kurie orientuoti į ilgalaikį, ne vienkartinį, bendradarbiavimą.
Daugeliui jų siūlome penkių kartų masažo abonementus, nes, kaip rodo patirtis, po kelių reguliarių masažų klientai jau pastebi pagerėjimą ir turi daugiau motyvacijos rūpintis savimi.
Jei sustingę raumenys ir jaučiama įtampa, vienas masažas ne kažin ką išspręs, o ir kainos masažų patrauklesnės abonementą perkant.
– Kaip dažnai ant masažo stalo galima išvysti salono vadovę?
– Pati ant jo guluosi norėdama ištestuoti klinikoje atliekamų naujų masažų kokybę ar patikrinti jau esamą.
Per mėnesį porą kartų tenka gultis. Šiuo metu, be manęs, salone dirba dar du masažistai su regėjimo negalia.
Stengiuosi pagelbėti talentingiems ir norintiems save realizuoti profesinėje srityje masažuotojams, padedu atskleisti jų gebėjimus.
Pasirūpinti savo realizacija jiems kiek sunkiau nei daugeliui mūsų, todėl, manau, mūsų visų palaikymas yra labai svarbus.
Savo kelią dar gryninasi
– Kaip reaguoja klientai sužinoję, kad masažo klinikoje „Terapika“ juos pasitiks specialistas su negalia?
– Atvykusį į masažo kliniką visuomet informuoju, kad masažuos silpnai matanti specialistė ar neregys jaunuolis.
Galvoju, kad gal tai į naudą ir pačiam klientui, permąstyti, kaip skirtingai žmonės gyvena. Gal iš to ir kokia vertė susigeneruoja?
Mūsų klinikos specifika kiek kitokia – neturime administratorės. Didžiąją dalį jos darbų atlieku pati: atsiliepinėju į skambučius, taip pat klientai turi galimybę registruotis internetu patys. Tai leidžia pasiūlyti patrauklesnes masažų kainas.
– Kaip jums atrodo, ar surado masažas savo vietą Lietuvoje? O gal dar skinasi savo kelią?
– Aš sakyčiau, kad jis savo vietos dar neatradęs. Tai matyti iš labai skirtingų situacijų. Viena tokių, kai į saloną atėjęs klientas pasakoja, jog namuose jį žmona gerai pamasažuoja. Tuomet ir kyla klausimas, kas gi yra tas masažas? Kitas klientas prašo jį „paminkyti“.
Kartais svarstau, kaip žmonės mato masažuotoją: kaip jų kūnų „minkytoją“ ar kaip profesionalą, išmanantį anatomiją, fiziologiją, gebantį parinkti tinkamą masažo techniką bei judesių įvairovę, jų tempą, stiprumą?
Nenoriu nieko įžeisti, bet dalis žmonių, matyt, į mus vis dar žvelgia kaip į masažuoklius, o juk tam, kad savo darbą atliktume tinkamai ir mūsų paslauga būtų efektyvi, įvertintume laikysenos ir raumenų amplitudes, esame baigę specialius mokslus ir nuolat giliname savo žinias įvairiuose seminaruose.
– Kaip klostėsi jūsų profesinis kelias? Kur mokėtės masažo technikų?
– Daugiau nei prieš dvidešimt metų pabaigusi P.Mažylio medicinos mokyklą įgijau medicinos sesers–kosmetikės specialybę. Vėliau baigiau ir KTU personalo vadybą, įveikiau magistrantūrą.
Bet ilgainiui išsigryninau, kad man mieliau rūpintis žmogaus sveikata, tad ėmiau daugiau praktikuotis su klientais, vykau į Talino tarptautinę masažo akademiją. Po dvejų metų ten dar baigiau kinezioterapiją Lietuvoje.
Šiuo metu Klaipėdos universitete magistrantūroje studijuoju papildomąją ir alternatyviąją mediciną. Taigi, galima sakyti, visą laiką kryptingai ėjau ten, kur esu šiandien.
– Kai lyginate Talino masažuotojų bendruomenę ir Lietuvos? Ko labiausiai pasigendate?
– Lietuvoje pasigendu bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų.
Taip pat Lietuvių masažuotojai labiau individualistai, norintys išmanyti visas masažo sritis.
Tuo metu man labai norisi kurti tą bendrystę, kad galėtumėme vieni kitus papildyti ir atrasti savo stipriąsias profesines galimybes bei jas efektyviai realizuoti.
Pati tą kelią nuėjau, dabar mano mokiniai jį mina. Specializacija gali sukurti daug verčių, kurias sujungus laimėtų visi.
Lietuvių masažuotojai vis dar labiau individualistai, o man labai norisi kurti bendrystę.
Štai Talino tarptautinėje akademijoje pabaigus studijas po dvejų metų praktinio darbo galima įgyti specializaciją pasirenkant vieną iš sričių: SPA terapeuto, vaikų, sporto ar gydomojo masažo terapeuto.
Pasirinktoje srityje gilinamos anatomijos, fiziologijos žinios, studijuojamos ligos ir traumos bei stiprinami praktiniai įgūdžiai, mokomasi naujų specifinių masažo technikų ir subtilybių. Tuo metu Lietuvoje to nėra. Masažistai nori būti individualistai.
– Kodėl jums svarbu būti „Swedbank“ smulkiojo verslo bendruomenės „Kiekvienas gali“ nare?
– Bendrystė labai svarbi vertybė. Tik tokiu būdu galime vienas kitą pastiprinti, vienas kitam padėti. Džiaugiuosi, kad šis bankas tokią galimybę suteikia ir smulkius verslus palaiko. Taip vieni kitus surandame, mokomės vieni iš kitų, dalijamės bendra patirtimi.
– Dėkoju už pokalbį.
