Situacija su mūsų dalykine kalba tokia, kaip su nematomu drambliu kambaryje. 20 metų su ja dirbu vertimų biure. Myliu savo darbą ir matau jo svarbą, todėl išsikėliau tikslą kalbėti apie dalykinės kalbos ir verslo rezultatų sąsajas. Vertimų biuras unikali vieta – gaudami kasdien versti kone visų verslo sričių tekstus, matome kaip kalba medikai, teisininkai, politikai. Taigi, regis laikome pulsą ant tikros, realios, čia ir dabar vykstančios kalbos, kuri skiriasi nuo žodynuose esančios, normintojų pageidaujamos ar draudžiamos.
Matome, kaip keičiasi kalba, kokia buvo prieš 20 metų, kokia yra dabar, kokią įtaką jai daro kitos kalbos, socialiniai tinklai, matome, kad tai dviejų krypčių eismas – ji atspindi visuomenės ir verslo pokyčius ir kartu daro įtaką verslo įvaizdžiui ir rezultatams.
Todėl galime diagnozuoti problemą: komunikacijos svarbos nesuvokimą ir jos dėsnių nepaisymą, todėl ir nesuvaldymą aukščiausiu lygiu taip kaip planuojami, strateguojami, kontroliuojami ir audituojami kiti verslo aspektai: finansai, vadyba, teisė. Išlikęs manymas, kad versle svarbiausi hard dalykai – teisė, finansai, rinkodara, tačiau jų visų „medžiaga“ yra kalba. Ji toje pačioje teisėje, tuose pačiuose finansuose ir toje pačioje rinkodaroje, toje pačioje personalo valdymo srityje. Turime uždarą ratą: tie, kurie sprendžia, nesupranta kaip tai svarbu, nes kalbos įtakai verslo rezultatams pamatyti reikia filologinio raštingumo, lygiai taip pat, kad skaičiai kažką mums sakytų, reikia finansinio.
Apie tai nėra kalbama akademinėje bei profesinėje mokymų erdvėje (prisiminkim, kiek mokantis ekonomikos ar verslo valdymo skiriama dėmesio finansams ir komunikacijai), tiek kiek kalbama apie „klasikines“ verslo valdymo sritis, todėl ir tampa „dramblys nematomas“ ir „nuleidžiami“ sprendimai kaip ne itin svarbūs iki sekretorių, administratorių, vadybininkų, kurie nemato „viso dramblio“, nes tai išeina už jų pareiginių instrukcijų, atsakomybių, kompetencijos, tikslų ir motyvacijos ribų, ir todėl sprendžia taip kaip diktuoja pareiginės instrukcijos arba motyvacinė sistema – žemiausios kainos kriterijumi.
O kokia paklausa, tokia ir pasiūla, dauguma vertimų biurų ir stengiasi versti minimizuodami kainą, taigi ir sąnaudas, todėl negalvodami apie to teksto tolesnį likimą ir jo paskirtį, kad jis turi integruotis į įmonės komunikaciją, vertybes ir tikslus, kuriems pasiekti ir skirtas vienas ar kitas konkretus vertimas, ar tai būtų byla, ar instrukcija, ar reklama, nes tai natūraliai išeina už paslaugos teikimo ribų.
Aš, būdama ir filologė, ir verslų savininkė, taigi matydama kalbos taikomąją paskirtį, iš praktikos galiu prieiti prie išvados, kad: kalba atspindi ne tik mus asmeniškai, bet ir organizaciją – mūsų rašytinė ir žodinė komunikacija kalba apie mūsų organizaciją tikrą, o ne deklaruojamą tiesą, matau komunikacijos normų nepaisymo ir klaidų pasekmes verslui, kurių kitos profesijos nemato, tarkime, kodėl pralaimima byla, kodėl didžiausi reklamos biudžetai neatneša laukiamos grąžos, kodėl nepavyko įsiskverbti į naują ar užsienio rinką, kodėl vartotojas neišgirdo žinutės, kodėl įvaizdis šlubuoja nepaisant metamų pastangų jį baltinti?
Turime uždarą ratą: tie, kurie sprendžia, nesupranta kaip tai svarbu, nes kalbos įtakai verslo rezultatams pamatyti reikia filologinio raštingumo, lygiai taip pat, kad skaičiai kažką mums sakytų, reikia finansinio.
Prieš 15 metų ta pati situacija buvo su protokolo normų išmanymu. Rengtis išmokome – nebederiname baltų kojinių ir juodo smokingo, norėdami, kad mus vertintų rimtai, tačiau kai prasižiojame mūsų kalbà kalba apie mus, apie mūsų patirtį, ketinimus ir kalba kitus dalykus nei manomės kalbantys.
Taigi, kad kalba taptų verslo stabilumo ir plėtros kūrybos, o ne griovimo įrankiu, įmonėje turi būti profesionali komunikacijos vadyba, siekiant užtikrinti bent jau tokius bazinius jos principus:
1. Komunikacija būtų vieninga ir vienodai atsikartojanti visuose jos sklaidos kanaluose. Vientisumas svarbus tiek vieno teksto viduje, tiek tarptekstinis. Teksto vientisumas tai: terminija, nuosekli komunikacija (vertybės, misija, vizija), vienodi kalbiniai niuansai (pvz., pavadinimo, santrumpų rašymas), vienodas formatas vienodiems tekstų tipams. Pavyzdžiui, turi būti visiškai vieningi visose kalbose bent jau svarbiausi reikšminiai įmonę apibūdinantys žodžiai (pavadinimai, šūkiai, produktai, paslaugos, projektai ir pan.) tiek išorinėje, tiek vidinėje, tiek žodinėje, tiek rašytinėje komunikacijoje – nuo instrukcijų kaip bendrauti su klientais, atėjusiais į įstaigą, nuo verslo laiškų, reklamos klipų iki vidaus tvarkos taisyklių. Tada įmonė turės vieną veidą ir vieną balsą.
Regis elementaru, bet painiava prasideda tuomet, kai kalba leidžia kelis taisyklingus skirtingus to paties žodžio variantus ar kelis grafinius užrašymo būdus. Kas gaunasi? Nepaisant to, kad įmonėje 20 metų patvirtinti tie patys produktai, bet vieną kartą gavęs užsakymą vertėjas deklaracijoje išverčia Skubi siunta, kitą kartą biuras duos kitam vertėjui kuris išvers Ekspress siunta, trečias EXPRESS siunta, kitas nuvers Operatyvus pristatymas. Viename dokumente Advocate, kitame Attorney at law, vieną kartą User verčiamas kaip Naudotojas, o kitą kartą kaip Vartotojas, tam pačiam dokumentų pakete vieną kartą matome Užsakovas, kitą kartą Klientas nors kalbama apie tą patį.
Mūsų vertimo biuro principas savo tekstuose laikytis šios vieningumo taisyklės, todėl kiekvienam užsakovui turime užvedę atskirą bylutę, kurioje kaupiamas ir sisteminamas jo organizacijos vidinis žodynas (kartais siekiantis ir kelis ar net keliolika tūkstančių terminų), formaliųjų kalbos aspektų atmintinė, jo reikšminiai žodžiai ir visa virtinė kitų algoritmų leidžiančių užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, kada bus duotas užsakymas, iš kokios kalbos, koks vertėjas vers, svarbiausios vietos bus vienodos.
Pavyzdžiui, visuomet bus vienodai renkamasi, adaptuoti ar ne asmenvardžius, vietovardžius, palikti ar išskleisti santrumpas, skliaustuose palikti santrumpą ar vertimą. Nebus taip, kad viename tekste pavadinimas verčiamas, kitame neverčiamas, trečiame ir verčiamas ir neverčiamas, į kabutes dedamas ar kitaip išskiriamas. Nesutiksite tekste kelių to paties termino sinonimų, nesvarbu iš kokios kalbos užsakymas versti, koks laiko tarpas tarp užsakymų, koks vertėjas verčia.
Nes dalykinė kalba nuo kūrybinės ir skiriasi tuo, kad ji kaip protokolas – kokybė ne variacijos, o tikslus pataikymas į patvirtintas normas ir vyraujančią sektiną praktiką. Tarkime klaida rašyti visiems, kuriuos tai liečia, galima rašyti visiems suinteresuotiems asmenims, tačiau vienintelis taisyklingas galimas pasirinkimas visiems suinteresuotiesiems. Iš dalies tuo ir skiriasi pavienis vertėjas nuo vertimų industrijos, nes ten kaip gamykloje virš produktą, paslaugą kuriančio specialisto yra daugiasluoksnis vadybos, logistikos, kokybės sistemų (vidinių, ISO, LST EN, LEAN) mechanizmas, leidžiantis užtikrinti stabilią ir vienodą kokybę nepriklausomai nuo kalbų kombinacijų, kiekių bei terminų.
2. Komunikacija turi būti kuriama, planuojama, valdoma, dokumentuojama, deleguojama, kontroliuojama, audituojama ir tai taikoma visiems, kurie su ja dirba, tiek įmonėje tiek už jos ribų.
Taigi, jei sutinkame, kad problema ne straublys, ne ausis, ne koja, o tai dramblys ir jis stovi apsižergęs per visas verslo sritis, tai įmonei artimiausiu laikotarpiu neapsieti be savo komunikacijos plano, šablono su terminologija, reikšminiais žodžiais, rašytinės ir žodinės komunikacijos gairėmis. Sutiksite, kad būtina periodiškai atlikinėti esamos vidinės ir išorinės, rašytinės ir žodinės komunikacijos auditą, pasirinktais pagrindiniais kriterijais, siekiant išsiaiškinti ar įmonės darbuotojai vienodai, tiksliai suvokia įmonės vertybes, pagrindinių paslaugų savybes ir jas tinkamai ir vienodai iškomunikuoja. O vėliau rastų neatitikčių pagrindu atlikti korektūras, ruošti atmintines, organizuoti mokymus.
3. Integruojama. Kalbame apie integraciją, bet pačios komunikacijos nesugebame integruoti. Kasdien tenka susidurti su tokiomis situacijomis kaip tokiame pavyzdyje: ketina vienas prekės ženklas daryti aktyvią plėtros strategiją į Rusijos rinką ir mums iš reklamos agentūros ateina užsakymas išversti reklamą ir vaizdo medžiagą su vienaip grafiškai ir tekstiškai apibrėžtu ženklu, iš viešųjų ryšių agentūros jau kitaip, o iš pačios įmonės eksporto vadovo jau trečiaip. Tai laimė, kai visa tai sueina į vieną vertimo biurą, kuris „kiša nosį“ toliau už savo specializacijos ribų ir sako, žmonės, jūs statote Babelį, jis sugrius – pagal reklamos dėsnius, jei vartotojas girdi daugiau kaip vieną variantą jo pasąmonė atmeta abu, jam tai kaip foninis triukšmas eteryje, nešvarus garsas.
Žinome, kad nors tie dalykai ir laisvai pasirenkami, bet netolygumai kenkia įvaizdžiui (jei tekstas nešvarus tai atrodo, kad ir darbas prastas), o kartais ir visai reklamos kompanijai (ne kartą matėme atvejus, kai kokio nors labai garsaus prekės ženklo eksporto reklamos strategija pasmerkta nesėkmei, nes jų tekstus rašo viena viešųjų ryšių agentūra, reklamos agentūra sukuria reklamos klipą, jos dirba su savo vertimų biurais, viduje rašo eksporto vadovas ir toje nedidelėje dalyje kurią gauname versti tas pats prekės ženklas rašomas keliais variantais, matome ir ORCHIDEA, ir Orchidėja, Orchidėja, „Orchidėja“ ir visas tik fantazijos ribojamas variacijas, kurių su kiekvienu vertimu į kitą kalbą vis pasidaugina, nors pagrindinė reklamos taisyklė byloja, kad jei variantų yra daugiau, tai naudotojas atmes juos visus – įsitvirtinimui reikia vieningumo, nuoseklumo, aiškumo, o tam reikia sukurti žodynus, atmintines, duomenų bazes ir pan.
Visgi, suvokiame, kad pas mus pakliūna tik labai maža įmonės komunikacijos dalis ir mūsų pastangos gali padėti konkrečiam projektui, ar konkrečiai bylai, bet siekiant visos įmonės rezultatų reikia tokio požiūrio į VISĄ komunikaciją. Deja niekuomet nesulaukėme atgalinio ryšio – nesame gavę iš užsakovų komunikacijos šablono, ar žodynėlio, kuriuo vadovaudamiesi verstume taip, kad mūsų vertimas integruotųsi į vieningą užsakovo komunikaciją. O tokius dokumentus kiekviena organizacija privalo turėti ir privaloma tvarka duoti visiems su jų tekstais dirbantiems vidaus ir išorės asmenims arba turėti vieną partnerį, kuris užtikrina ta vienodinimo darbą. Tai aktualu dirbant su VISAIS, ne tik reklaminiais tekstais. O dabar praktika tokia, kad įmonės nesuintegruoja ne tik skirtingų tiekėjų (reklamos, viešųjų ryšių), bet ir tų pačių tekstų vertimo – tarkime turi kelis biurus ir kokia advokatų kontora vieną bylos dokumentą duos vienam vertėjui, kitą kitam ir pasiklysta vertime tada ne tik skaitytojas, pirkėjas, bet ir rezultatas.
Žinutė.
Visgi, suvokiame, kad pas mus pakliūna tik labai maža įmonės komunikacijos dalis ir mūsų pastangos gali padėti konkrečiam projektui, ar konkrečiai bylai, bet siekiant visos įmonės rezultatų reikia tokio požiūrio į VISĄ komunikaciją.
Turime suvokti, kad viskas yra mūsų žinutė apie mus ir mūsų įmonę, nuo laiško tiekėjui iki sutarties:
1. Ji turi atitikti tikslą, paskirtį ir auditoriją. Čia svarbūs trys P: pranešėjas, priėmėjas, pranešimas. Kalbant apie pranešėją pavyzdžiui, svarbūs įvardžiai – mes, kuria bendrystės partnerystės jausmą. Pranešėjui ypač svarbūs kreipiniai. Tarkime, viena įstaiga orientuojasi į verslo subjektą, bet naudoja intymesnę, asmeniškesnę retoriką, kreipinį brangieji, mielieji, o kita į šeimos ūkius, bet naudoja sausą, dalykinį kreipinį gerbiamieji. O kreipinys, kaip adresas ant voko, jei bus netikslus, analogiškai kaip filmuke vaikams anūkėlis užrašė ant voko Močiutei į kaimą, adresatas, tai yra potencialus pirkėjas neatpažins savo kalbos, žinutė praeis pro šalį nepasiekus adresato, o su ja į nuostolius ir visos investicijos į reklamą. Taip pat svarbus žinutės stiliaus adaptavimas pagal priėmėjo informacijos priėmimo tipą – galima tą pačią informaciją pritaikyti vaizdais, garsais, analitiškai mąstančiam žmogui (ar matėte naują produktą, paklausykite aktualios jums informacijos).
2. Ji turi atitikti ir pačios įmonės vertybes. Stebiu kitą organizaciją – giriasi apie inovatyvumą, veržlumą, lankstumą, o pažiūrėjus, ką kalba patys žodžiai (informatyvūs būdvardžiai) – jie kalba apie uždarumą, konservatyvumą, nėra veržlumą atspindinčių veiksmažodinių konstrukcijų, vien statiški, uždarieji veiksmažodiniai daiktavardžiai... Tam suprasti nebūtina gebėti atlikti lingvistinės teksto analizės, skaitytojui kuriam nesutampa tekstas su turiniu lieka tas poskonis, kad viskas gražu, bet kažkas čia su jais ne taip. O tai paprastai taip būna, kai žodžiai skiriasi nuo veiksmų..
Taigi, visi reikšminiai žodžiai turi derėti su įmonės veidu: vertybėmis, misija ir vizija; jie tekste turi būti pakartoti bent tris kartus, kad būtų įsimenama, bet ne per daug įkyriai (apskritai komunikacijos teorija teigia, kad asmuo įsimena aštuonis kartus identiškai (taigi, jokių interpretacijų:) pakartotą informaciją). Vertybės turi atsispindėti visuose tekstuose, kitaip jos bus tik formaliai deklaruojamos. Vertybės turi būti aiškios, leidžiančios su jomis susitapatinti (taigi, ir vadovautis bei skleisti) kiekvienam darbuotojui.
3.Teisinga, autentiška, su įkvėpimu. Tekstas ir tarptekstinis vientisumas bus pasiektas tada, kai tikslai, vertybės, misijos, vizijos, ketinimai, žodžiai ir veiksmai sutaps. Nesutapimai galvoje matosi kalboje. Įmonė kaip ir žmogus turi kalbėti viena kalba, vienodai, atvirai, skaidriai, nuoširdžiai. Kalba turi atitikti ketinimus ir veiksmus. Tada išryškėja visa tiek asmenybės, tiek organizacijos jėga ir su kiekvienu žodžiu kraunamas jos reputacijos kapitalas.
