Pastaraisiais metais bendrovė buvo priversta susidurti su įvairiomis problemomis, pradedant nuo silpnos paklausos COVID-19 pandemijos metu, ir baigiant buvusio vadovo Carloso Ghosno (Karloso Gono), dabar jau tapusio tarptautiniu bėgliu, areštu ir pabėgimu iš Japonijos.
„Nissan“ teigė, kad kovo mėnesį pasibaigusiais finansiniais metais jos grynieji nuostoliai sumažėjo iki 448,7 mlrd. jenų (4,1 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 671,2 mlrd. jenų nuostoliais ankstesniais metais.
Šiais metais „Nissan“ greičiausiai nepavyks visai išbristi iš nuostolių, tačiau gamintoja tikisi priartėti prie pelningumo, prognozuodama 60 mlrd. jenų grynuosius nuostolius.
Įmonė taip pat prognozavo didesnius pardavimus einamaisiais finansiniais metais, stebėdama nuoseklų atsigavimą nuo koronaviruso pandemijos poveikio.
„Visgi dėl puslaidininkių tiekimo trūkumo ir žaliavų kainų augimo šiais finansiniais metais verslo rizikos išlieka“, – sakoma bendrovės pranešime.
Net atsižvelgiant į tai, kad smarkiai nukentėjusiam automobilių gamybos sektoriui vilties teikia spartėjančios vakcinavimo kampanijos, didelių sunkumų kelia pasaulinis lustų trūkumas, kurį lemia elektroninių prietaisų paklausos šuolis karantino metu.
Tiekimo sutrikimai, įskaitant gaisrą svarbioje lustų gamykloje Japonijoje, didžiulio šalčio banga JAV ir sausra Taivane padidino lustų paklausos ir pasiūlos atotrūkį.
Puslaidininkiai yra pagrindinis šiuolaikinių automobilių komponentas, o dėl tiekimo trūkumo „Nissan“ buvo priversta mažinti gamybą namuose ir išleisti į prastovas maždaug 800 darbuotojų Didžiojoje Britanijoje, pranešė Japonijos žiniasklaida.
„Nissan“ pripažino, jog lustų trūkumas turėjo įtakos jos gamybai, tačiau atsisakė pateikti išsamesnės informacijos.
