Apie tai ir daugiau išmanių sprendimų, kurie sėkmingai pritaikyti ir vystomi įmonėje pasakoja ESO Tinklo duomenų valdymo departamento direktorius Egidijus Šatrauskas.
– Interneto ir informacinių technologijų mūsų visų kasdienybėje tiek daug, kad kartais jų nebepastebime. Tačiau galvodami apie elektros tiekimą, kurį užtikrina ESO, kartais vis dar klaidingai įsivaizduojame, jog išmanių sprendimų šiame procese nedaug. Kaip yra iš tiesų? Kaip IT reikšmė veikia elektros tiekimą?
– Pradėkime nuo to, kad IT sprendimai padeda užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ir optimalią skirstomojo tinklo plėtrą bei klientų aptarnavimą. ESO šiuo metu yra naudojama daug Informacinių sistemų (IS): pradedant nuo elektros tinklo dispečerinio valdymo sistemų (DMS, SCADA), turto eksploatavimo valdymo sistemų (AM) bei geografinių informacinių sistemų (GIS), baigiant apskaitos, mokėjimų, užduočių valdymo sistemomis, klientų informavimo, verslo analitikos (BI) ir tam tikrais robotizavimo ar automatizavimo projektais. Kaip matote, informacinės technologijos yra naudojamos praktiškai visose bendrovės veiklose ir daugelyje jų. Be IT sistemų būtų labai sunku dirbti.
– Gal galite plačiau papasakoti apie informacines sistemas, kurias šiuo metu naudoja ESO darbuotojai? Kaip tai veikia jų kasdieninį darbą?
– Tai didžiulis įrankis, palengvinantis bendrovės eksploatavimo veiklą. Pavyzdžiui, Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenis ESO naudoja jau 15 metų. Prieš dešimtmetį GIS tapo kasdieniniu ir praktiškai kiekvieno darbuotojo, dirbančio su elektros ir dujų tinklais, darbo įrankiu. Šiuo metu GIS naudojamas visose ESO veiklos srityse: nuo elektros ar dujų tinklo planavimo, techninių sąlygų išdavimo, projektų rengimo ir derinimo, operatyvinio valdymo, eksploatavimo, taip pat ir apskaitos rodmenų nurašymo, maršrutų sudarymo procesuose.
GIS tinklų duomenys yra pasiekiami ir ESO partneriams (rangovams) – projektuotojams bei rangovams, būsimiems klientams. Pasakysiu taip: be GIS įrankio šiandien ESO veikla būtų sunkiai įgyvendinama.
Kitos sistemos labai svarbios IS dispečeriniame valdyme, pavyzdžiui, Tinklo valdymo sistemos leidžia ESO darbuotojams operatyviai žinoti elektros ir dujų skirstomojo tinklo parametrus, nuotoliniu būdu valdyti tinklo įrenginius, taip pat informuoti klientus įvairiais aktualiais klausimais. Pavyzdžiui, kai per šalį keliauja audros, stiprūs vėjai verčiantys medžius ant elektros oro linijų, naudojamos sistemos leidžia realiu laiku matyti elektros tinklo gedimus ir prireikus dispečeriui imtis priemonių, jei įmanoma, suvaldant elektros energijos skirstymą tinkluose.
– Kokie IT sprendimai ir su jais susiję projektai vykdomi šiuo metu?
– Vienas didžiausių – išmaniųjų skaitiklių diegimo projektas (angl. Smart Metering). Planuojama, kad baigus šį projektą, išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu gyventojui lengvai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius. Tokie skaitikliai nuotoliniu būdu perduos suvartojimo duomenis ir tinklo parametrus, o ESO galės greičiau ir tiksliau nustatyti bei šalinti gedimus vartotojui net nežinant, nes per nuotolį bus žinoma apie gedimą, taip pat dėl išmaniųjų skaitiklių bus įmanoma efektyvinti visą elektros tinklo veiklą. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, iki 2025 m. net 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais.
Be to, ESO šiuo metu vykdomas Geografinės sistemos atnaujinimo projektas: įdiegus naują GIS versiją su duomenų struktūra bus priartėta prie CIM (Common information model – tarptautinis standartas nustatantys elektros tinklų duomenų aprašymą informacinėse sistemose) standarto, kas leis lengviau perduoti duomenis į tinklo modeliavimo, valdymo sistemas.
– Ar šie išmanūs sprendimai novatoriški? Kokias tendencijas matote kitose šalyse?
– Dabar praktiškai visos inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės diegiasi mobilius IT sprendimus, nes dažnai informaciją reikia pasiekti „čia ir dabar“ būnant energetikos objektuose, tuo pačiu pateikti duomenis į sistemas apie įrenginių būklę, matyti schemas ir pan.
Populiarėja ir vadinamas „numatomos priežiūros“ (angl. Predictive maintenance) eksploatacijos būdas, kai programinė įranga, remiantis istoriniais duomenimis, medžiagų senėjimo algoritmais, nuspėja rizikingiausius tinklo elementus ir jie remontuojami ar keičiami naujais jiems dar nesugedus ir nesutrikus elektros energijos tiekimui. Čia labai svarbu turėti kokybiškus duomenis IS, sąsajas tarp įvairių sistemų.
Taip pat į rinką jau ateina virtualios ar papildytos realybės sprendimai, skirti tinklų eksploatavimui.
Nors girtis gal ir negražu, bet verta paminėti, kad ESO tikrai neatsilieka, o kai kurias IS pradeda naudoti vieni pirmųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, ESO buvo viena iš pirmųjų inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių skaitmenizavusi ir sukaupusi duomenis apie savo eksploatuojamus tinklus į GIS, taip pat pradėjusi nuotolinį topo ir kontrolinių geodezinių nuotraukų derinimą. Tiesa, 3D dimensijoje visų savo tinklų dar neturime, nes tai labai glaudžiai susiję su Lietuvos teisės aktais ir kitomis inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis. Nepaisant to, bus vykdomas lazerinis (LIDAR – angl. Light Detection and Ranging, skenavimo iš orlaivių lazerinė sistema) oro linijų ir jų trasų skenavimo projektas, kurio metu bus gaunamas 3D linijų ir aplinkos modelis, nustatoma linijų būklė.
ESO taip pat dalyvauja Aplinkos ministerijos projekte viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM-LT projektas).
Šiuo metu visos tinklų remonto, naujų klientų prijungimo užduotys rangovams yra atiduodamos per užduočių valdymo sistemas. Dokumentai po darbų iš rangovų taip pat gaunami per sistemas, pasirašomi elektroniniu parašu. Užduotys iš Tinklo valdymo sistemos operatyvinėms brigadoms pateikiamos per nuotolį, į mobilius įrenginius. Tad, pavyzdžiui, Lietuvoje įvedus karantiną, ESO beveik be jokių keblumų perėjo prie nuotolinio bendradarbiavimo su partneriais, nes daugelis anksčiau įdiegtų procesų, eliminavo būtiną fizinį kontaktą. Tas pats įvyko ir su ESO žmonėmis: visi be problemų dirbame iš namų, sistemos veikia, saugumas užtikrinamas, o darbai nenutrūksta.
Lietuvoje įvedus karantiną, ESO beveik be jokių keblumų perėjo prie nuotolinio bendradarbiavimo su partneriais, nes daugelis anksčiau įdiegtų procesų, eliminavo būtiną fizinį kontaktą.
Tinklo valdyme pradėti naudoti automatiniai tiekimo atstatymo sprendimai – FLIR (angl. fault location, isolation and supply restoration).
Priminsiu, kad ESO jau keletą metų teikia elektros ir dujų skirstomųjų tinklų geografinius duomenis į regia.lt, geoportal.lt. Juose, kiekvienas gali laisvai pasiekti tinklų duomenis. Tai ypač svarbu planuojantiems pirkti sklypą ar statyti namą, nes jiems būtina įsivedant elektrą ar dujas pasitikrinti kur yra skirstomieji tinklai. Turint galimybę matyti tinklus minėtuose portaluose, būsimas gyventojas gali preliminariai įvertinti, kiek jie nutolę nuo būsimo namo ir kokių investicijų jam gali prireikti. Viešai pasiekiami duomenys padeda ir projektuotojams, kitoms organizacijoms greitai gauti pirminį vaizdą. Vėliau, jei yra poreikis, galima kreiptis į ESO ir gauti detalesnę informaciją.
Tinklų geografiniai duomenys yra teikiami ir topografinių planų derinimo sistemoje TOPD, o artimiausiu metu bus pasiekiami ir TIIS (Lietuvos topografijos ir infrastruktūros informacinėje sistemoje).
Ties tuo nesustojame – aktyviai domimės naujovėmis, ieškome sprendimų naudingų tiek klientams, tiek partneriams, tiek ESO, o dabar svarbiau, kad visos inovacijos, techniniai ar robotizacijos procesai sėkmingai tarnauja visos šalies inovatyvumui ir pažangai.
– Kiek procesų yra automatizuota? Kokią naudą tai duoda vartotojams ir pačiai įmonei?
– Praėję metai įmonei buvo įspūdingi: įmonėje robotizuoti virš 50 procesų, taip nuo darbuotojų pečių nuimant maždaug 48 tūkstančius nuobodaus darbo valandų. Atlaisvintos valandos suteikė darbuotojams laiko kitoms užduotims.
ESO robotizuoti procesai įvairūs: pradedant automatizuotu ataskaitų rengimu, informacinių laiškų siuntimu klientams ir partneriams, klientų užklausų registravimu, duomenų kopijavimu ir perkėlimu iš vienos sistemos į kitą, baigiant PDF tikrinimu ar schemų nuasmeninimu. Pastarasis projektas buvo didžiausios apimties. Dėka jo laiku įgyvendinome keliamus BDAR reikalavimus. Jei šitą darbą būtų tekę daryti darbuotojams, tai septyni žmonės schemose asmens duomenų būtų ieškoję kiekvieną dieną visus metus!
Reikėtų paminėti, kad ESO – išskirtinė įmonė, nes savo darbo specifika yra priklausoma nuo įvairių įstatymų pasikeitimų, dažnu atveju lemiančių naujų įsipareigojimų bei užduočių atsiradimą. Virtualių robotų dėka prie tokių naujovių prisitaikoma kur kas greičiau ir efektyviau: išvengiama viršvalandžių ir krūvio padidėjimo, kai įgyvendinami sezoniniai projektai ar dėl vienkartinių užduočių.
Automatizavimas leidžia užtikrinti įmonės veiklą 24/7 režimu, todėl pagreitinami procesai ir efektyvinama veikla – juk robotai nemiega. Be to, taip eliminuojamos žmogiškosios klaidos – robotai gali būti lengvai audituojami, nes visi jų žingsniai ir veiksmai registruojami.
Automatizavimas leidžia užtikrinti įmonės veiklą 24/7 režimu, todėl pagreitinami procesai ir efektyvinama veikla – juk robotai nemiega.
Taip pat pridedama daug papildomų informacijos apdorojimo procesų, pavyzdžiui, padidinama kokybė. Robotams galima atiduoti tokius darbus, kurie priešingu atveju nebūtų daromi, nes nėra būtini. Su virtualiais robotais įmonėje gali būti stabilizuojami ir darbo krūvių svyravimai: išaugus darbų kiekiams, per kelias minutes galima „įdarbinti“ daugiau robotų. Jie lengvai modifikuojami ir dauginami.
Darbuotojai dėl automatizuotų procesų gali daugiau dėmesio skirti klientams. Be to, robotizacija didina darbuotojų vertę, kompetenciją ir motyvaciją, nes neįdomios, tik mechaninio kopijavimo reikalaujančios užduotys, atiduodamos virtualiems robotams. Vis dėlto didžiausios naudos dėl procesų automatizavimo bus patiriamos vėliau: prognozuojama, kad netolimoje ateityje trūks daug darbuotojų dėl visuomenės senėjimo. Ar tuomet bus lengva rasti darbuotojų, kurie norės atlikti pasikartojančias operacijas? Ar apskritai rinkoje bus pakankama darbuotojų pasiūla? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti jau dabar. Šiandienos procesų automatizavimas, tai lyg namų darbų atlikimas į ateitį.
– Ačiū už pokalbį!