Tyrimų bendrovė „Synopticom“ rugsėjo mėnesį apklausė daugiau kaip 500 privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuje dirbančių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų. Paaiškėjo, kad oro kokybę darbe svarbiausia laiko 50 proc. respondentų, tačiau daugiau iniciatyvos šiuo klausimu galima tikėtis nebent iš vyresnių bendradarbių.
Langų atidarymas – neefektyvus
Apklausos metu visada vėdinantys patalpas teigė tik 17 proc. jauniausių 18-29 m. biurų darbuotojų ir tai buvo mažiausia taip besielgiančių dalis, palyginti su kitų kartų atstovais. 40-49 m. grupėje biurą nuolat vėdinantys teigė 29 proc., o 50-60 m. amžiaus grupėje – 35 proc. darbuotojų.
Apklausą inicijavusios nekilnojamojo turto įmonės „Urban Inventors“ komercinio padalinio vadovas Giedrius Muliuolis sako, kad kalbant apie patalpų oro kokybės gerinimą, vėdinimas yra svarbus siaučiant COVID-19 pandemijai. Darbo patalpų vėdinimo svarbą koronaviruso kontekste akcentuoja ir Sveikatos apsaugos ministerija, rekomenduodama langus atidaryti kas valandą.
„Langų atidarinėjimu kabinetuose ar posėdžių salėse patys darbuotojai dažniausiai rūpinasi senesniuose biuruose, valstybinėse ar visuomeninėse įstaigose. Šiuolaikiniuose biuruose už darbuotojus tai daro modernios oro mainų sistemos. Jos paima iš aplinkos orą, jį išvalo, pagal poreikį vasarą atvėsina, žiemą pašildo, ir tiekia į biuro patalpas. Aktyvi ventiliacijos sistema ištraukia „prikvėpuotą“ orą. Taip užtikrinama, kad per valandą dvi patalpose atšviežinamas oras, ko vien tik atidarius langą pasiekti neįmanoma. Be to, verslo centrai diegia efektyvias kvapų ir teršalų kontrolės, drėgmės lygio palaikymo sistemas, kurios darbuotojui padeda komfortiškai jaustis“, – tikina G.Muliuolis.
Jo teigimu, senojo tipo biuruose, kuriuose nebuvo jokių oro cirkuliavimo sistemų, dirbę vyresnio amžiaus žmonės linkę atidarinėti langus patys, tačiau jaunimas, panašu, labiau pasikliauja moderniomis technologijomis ir yra linkęs joms perleisti šį rūpestį.
Jaunimui svarbūs nemokami užkandžiai
Skirtingų amžiaus grupių tyrime dalyvavusių žmonių požiūris į gerovę darbe kuriančius dalykus daug kur sutapo. Be tokių labiausiai trokštamų dalykų, kaip komfortiškas vėdinimas, dienos šviesa ir ergonomiški baldai, vėl išsiskyrė jaunimas – 18–29 m. amžiaus grupei už natūralų apšvietimą (24 proc.) svarbesni nemokami užkandžiai ir gėrimai (34 proc.).
42 proc. biurų darbuotojų svarbus ergonomiškas stalas ir kėdė, 33 proc. – natūralus patalpų apšvietimas.
27 proc. mano, kad komfortą darbo vietoje sukuria nemokami užkandžiai, vaisiai ir gėrimai, o 21 proc. nurodė, kad svarbi izoliuota darbo vieta bei galimybė ją pakeisti, dalį laiko dirbant tam pritaikytose erdvėse lauke.
„Natūralu, kad darbo vietai, „suvalgančiai“ mažiausiai trečdalį viso žmonių laiko, keliami vis didesni reikalavimai. Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, parodančių tai, ką patvirtino ir darbuotojai Lietuvoje – tokie savaime suprantami dalykai, kaip dienos šviesa, oro temperatūra ar darbo vietos patogumas, groja pirmuoju smuiku tarp darbuotojų gerovę užtikrinančių svarbiausių faktorių. Tam, kad žmonės darbe jaustųsi motyvuoti, nepakanka mėgstamo darbo ir gero atlyginimo už jį“, – pastebi G.Muliuolis.
Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad darbuotojų poreikiai ir prioritetai gali kisti bei skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų aspektų.
„Išanalizavę tyrimo rezultatus pastebėjome, kad su metais laipsniškai didėja natūralaus biuro apšvietimo bei individualizuotos ir izoliuotos darbo vietos svarba – vyriausiems darbuotojams (50-60 m.) šie aspektai beveik dvigubai svarbesni ne jauniausiems (18-29 m.). Savo ruožtu poreikis bendrauti su kolegomis bendrose erdvėse ir noras vaišintis nemokama kava, arbata, užkandžiais, šviežiais vaisiais kiekvienoje amžiaus grupėje mažėja – jauniausi darbuotojai abu šiuos dalykus kaip privalumą įvardija dvigubai dažniau nei vyriausio amžiaus grupė“, – pasakoja ekspertas.
Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys valstybiniame, viešajame ir privačiame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
