Pasak aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, vieną projektą pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kitą – dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO).
„Ministeriją pasiekia skirtingi verslui atstovaujančių derybinės grupės narių pasiūlymai. Todėl manome, kad pirmiausia pačioms verslo organizacijoms reikia tarpusavyje sutarti dėl galutinio taikos sutarties teksto ir aiškiai deleguoti jų pagrindinį atstovą konsultacijoms“, – pranešime spaudai sako D.Krinickas.
Taikos sutartis tarp ministerijos ir verslo yra reikalinga siekiant išspręsti ginčą teisme, kai dėl „Metrail“ kaltės įmones pasiekė aplinkosaugininkų pranešimai susimokėti milijonus taršos mokesčių už 2013–2015 netinkamai sutvarkytas metalinių ir plastiko pakuočių atliekas.
„Gavome vieną taikos pasiūlymą iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovės Ramintos Radavičienės ir žinutę iš Pakuočių tvarkymo organizacijos, kad tame tekste, kuri atsiuntė pramonininkų atstovė, nėra atsižvelgta į PTO pateiktas pastabas. PTO vadovė taip pat pateikė savo pasiūlymą. Dabar turime du variantus, taikos sutarties tekstas nėra suderintas tarp gamintojų ir importuotojų, tad nežinome, su kuo galiausiai reikia derėtis“, – BNS sakė D.Krinickas.
Su R.Radavičiene ir PTO direktore Bena Razbadauskiene BNS penktadienį nepavyko susisiekti. Vėliau penktadienį organizacijos išplatino bendrą pranešimą, kuriame teigia, kad taikos pasirašymo klausimais laikosi bendros pozicijos.
„Reaguodami į Aplinkos ministerijos prašymą pateikti bendrą abiejų organizacijų pasiūlymą, rengiame bendrą susitarimo tekstą. Dėl esminių faktų sutariame, belieka nušlifuoti detales“, – pranešime spaudai cituojama PTO vadovė Bena Razbadauskienė.
LPK atstovaujama kita dalį verslo įmonių vienijanti viešojo įstaiga „Žaliasis taškas“ ketvirtadienį pranešė, kad verslas siūlo įsipareigoti per 5 metus sutvarkyti ankstesniais metais nesutvarkytą 15 tūkst. tonų atliekų kiekį. Tai būtų daroma viršijant šiuo metu nustatytas atliekų tvarkymo užduotis.
Įsipareigojimų užtikrinimui verslas taip pat siūlė sukurti 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.
„Žaliasis taškas“ vienija per 2,8 tūkst. įmonių, tačiau „Metrail“ pažymas apie neva sutvarkytas atliekas buvo išrašiusi tik 1,3 tūkst. organizacijos narių. Iš „Žaliojo taško“ narių daugiausiai metalinių atliekų į aplinką išleidžia „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“, „Sanitex“, „Eugesta“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“, „Gubernija“.
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.
