Praėjusią savaitę priimtą sprendimą stabdyti gamybą „Achema“ argumentavo tuo, kad gamtinių dujų kainos yra pakilusios per aukštai, kad gamyba apsimokėtų.
Nors „Achema“ yra viena pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių, kitiems šalies gamybos galiūnams dujų kainos kelia truputį mažiau nepatogumų – „Achemoje“ dujos naudojamos ne vien tik energijai išgauti, tačiau yra ir tiesioginė žaliava.
„Achemos“ atstovai skaičiuoja, kad gamtinių dujų kaina sudaro apie 70–80 proc. produkcijos savikainos.
Pavyzdžiui, kitoje stambioje Lietuvos trąšų gamintojoje „Lifosoje“ situacija dėl dujų paprastesnė, kadangi ši įmonė daugiausiai gamina fosfatines trąšas.
Vis dėlto, dujų kainoms vis augant, o neapibrėžtumui dėl ateities išliekant, egzistuoja tikimybė, kad dujų kainos galiausiai prispaus ir kitas šalies įmones.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas V.Janulevičius 15min teigė, kad šalyje yra penkios didelės įmonės, kurios itin imlios gamtinėms dujoms gamybiniuose procesuose.
Pašnekovas šių įmonių nenorėjo tiesiogiai įvardinti, tačiau teigė, kad tai Lietuvoje žinomos stambesnės įmonės, vartojančios reikšmingą kiekį dujų – daugiau nei 50 proc. gaminamos produkcijos kaštų prasme.
Vis dėlto „Achemos“, taip pat ir kitų potencialių įmonių sprendimą pristabdyti gamybą, o ne gaminti į minusą, V.Janulevičius laiko racionaliu. Vis dėlto gamybos sustabdymo laikotarpį reikėtų išnaudoti įmonės energetinių išteklių vartojimo transformacijai, sako jis.
„Transformuoti taip, kad tų dujų kuo mažiau reikėtų. „Achema“ taip ir daro, eina link žaliojo vandenilio, jie savo klausimus spręs. Kitos įmonės, tikėtina, irgi gali pasekti tokiu pavyzdžiui, kol dujų kaina neatsistatys ir negrįš į normalesnes ribas. Tai galėtų atsitikti kitą pavasarį, nes mažai tikėtina, kad rudenį ar žiemą kažkas pasikeis“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Anot jo, daug daugiau įmonių yra priklausomos ne nuo dujų, o nuo elektros. Anksčiau Lietuvoje gaminamų produktų savikainoje elektros kaina sudarydavo nuo 5 iki 20 proc. ar dar mažiau, o dabar, kainai išaugus kelis kartus, savikaina neišvengiamai kinta.
Vis dėlto pramonės įmonės yra pasirengusios reaguoti lanksčiai ir šiandien keisti savo darbo organizavimą, reaguodamos į aukštas energetikos išteklių kainas, nes supranta, jog visam verslui valstybė padėti negalės.
„Daugės įmonių, kurios priims energetikus ir bandys ieškoti būdų, kaip sumažinti energetinius kaštus. Ilguoju laikotarpiu pramonės įmonėms būtina investuoti į savus šaltinius“, – kalbėjo LPK vadovas.
Jis teigė, kad LPK taip pat mėgins sujungti stambesnes visų Baltijos šalių įmones ir derinti tarpusavio gamybos veiksmus – tai leistų regione išvengti elektros paklausos pikų, kurie, savo ruožtu, gali lemti didžiulius elektros kainų šuolius.
Vieną tokių jau matėme – rugpjūčio 17 d. 18 valandą valandinė elektros kaina visose trijose Baltijos šalių valstybėse pasiekė rekordinę 4 eurų/kWh kainą.
Paukštininkystės atstovas: stabdymas – ne išeitis
Vis dėlto ne visus nuo gamtinių dujų kainų priklausomus verslus galima lengvai sustabdyti. Štai mėsinių vištų augintojams toks scenarijus galėtų reikšti ir bankrotą.
Paukštininkystė Lietuvoje yra vienas gamtinėms dujoms imliausių sektorių, kadangi, pavyzdžiui, auginant vienadienius viščiukus, patalpas reikia įšildyti iki 33 laipsnių, nepriklausomai nuo išorės temperatūros. Paukščių auginimo plotas gali siekti iki 400 tūkst. kv. m,15min teigė Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Broilerių auginimas dėl proceso specifikos sunaudoja bene daugiausiai energijos iš visų žemės ūkio rūšių.
„Vilniaus paukštyno“ atveju, jeigu anksčiau žiemą per mėnesį buvo sumokama maždaug apie 4–5 tūkst. eurų, šiandien – apie pusę milijono reikia mokėti. Tai yra labai aktualu, todėl šiandien įmonės bando ieškoti išeičių. Viena tokių išeičių yra pereiti į suskystintas dujas, kur nėra toks didelis kainos augimas, bet šitam perėjimui visiškai nenumatyta jokios paramos iš Vyriausybės“, – kalbėjo jis.
G.Kauzonas sakė, kad, nepaisant didžiulių išlaidų, veiklos stabdymas paukštynuose būtų neįmanomas net ir esant itin aukštoms dujų kainoms, nes stabdyti veiklą būtų gerokai nuostolingiau.
Mėsinėje paukštininkystėje broilerių auginimo ciklas trunka iki 400 dienų, o paukštyne vienu metu auginami įvairaus amžiaus paukščiai.
Sustabdžius veiklą, sutrūkinėtų didžioji dalis auginimo grandinės, o pradėti viščiukus auginti iš naujo reikštų didžiulius nuostolius.
„Tą procesą išjungti, paspausti kažkokį mygtuką šiuo atveju yra neįmanoma“, – teigė jis.
G.Kauzonas sakė, kad stabdyti proceso nėra svarstoma, nes vienas valstybės prioritetų yra apsirūpinimas maistu. Dėl šios priežasties daugiau vilčių dedama į alternatyvų, tokių kaip minėtas suskystintų dujų naudojimas, paieškas ir valstybės paramą.
„Vienas variantas – tiesioginė kaštų kompensacija, kitas variantas – perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių“, – sakė jis.
V.Janulevičius taip pat antrina, kad pagalba apyvartinėmis lėšomis yra vienas logiškiausių pagalbos būdų šalies verslui. „Mes turime duoti galimybę atidėti – ne subsidijuoti – tuos mokėjimus ir su tuo pačiu elektros tiekėju „Igničiu“ [kalbėtis], „paskolinti“ tų lėšų, kad vėliau būtų galima atiduoti“, – kalbėjo LPK vadovas.
Dujų kainos problemų kelia ne visiems
Praėjusią savaitę komentaruose naujienų agentūrai BNS kai kurios didelės Lietuvos įmonės teigė, kad didžiausia problema šiandien dažniausiai yra ne dujų, o elektros kainos.
Štai „Orlen“ atstovai BNS teigė, kad kainos augimas bendrovės veiklos nepaveiks, nes dujos nėra pagrindinis kuras ar žaliava. „Orlen Lietuva“ dujas pradėjo naudoti nuo 2018 metų, o kaštai, pakilus gamtinių dujų kainai, „minimalūs“.
„Neo Group“, gaminančios PET granules, atstovai teigė, kad iš apie 343 GWh šiluminės energijos 45 proc. ja aprūpinama dujomis. „Mažinti jų vartojimo nemažinant gamybos beveik nėra įmanoma“, – BNS komentavo atstovai. Jų konkurentai „Orion Global PET“ dėl itin smarkiai išaugusių naftos, dujų ir elektros kainų šių metų trečiąjį ketvirtį yra sumažinę našumą.
„Krekenavos agrofirmos“ 2021 metų sausį už dujas sumokėjo apie 34 tūkst. eurų, o šiemet sausį – 200 tūkst. eurų.
„Rugpjūčio 4 dieną įmonė pradėjo energijos gamybą savo biodujų jėgainėje, joje planuojame pasigaminti daugiau nei pusę įmonei reikalingų dujų. Ne šildymo sezono metu biodujų jėgainė mus visiškai aprūpins dujomis. Taigi tik keturis–šešis žiemos mėnesius reikės pirkti trūkstamą jų dalį. Manome, kad išaugusių kainų rizika bus pakankamai gerai suvaldyta“, – BNS komentavo bendrovės vadovas Linas Grikšas.
Kenčia ne tik dideli verslai – problemų kils daliai paslaugų sektoriaus
Maždaug prieš tris mėnesius dujos Nyderlandų biržoje, pagal kurią nustatomos kainos Europoje, kainavo apie 80 eurų/MWh, o pirmadienį gerokai perkopė 300 eurų/MWh.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas M.Dubnikovas teigė, kad tikroji Lietuvos įmonių padėtis gali pradėti ryškėti tada, kai įmonės pradės gauti sąskaitas už rugpjūtį ir rugsėjį. „Tas [kainų] lygis jau dabar yra problematiškas, nes tokio anksčiau nebuvo“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad reikėtų žiūrėti ne tik į stambiuosius pramonės verslus, bet ir į jau kelerius metus kenčiančius sektorius, tokius kaip viešbučiai ir maitinimo įstaigos, nes šis sektorius jautrus elektros ir dujų kainų šuoliams. Negana to, taip pat baigiasi COVID-19 paramos laikotarpis. Šią paramą reikės grąžinti.
„Judant link žiemos, iš tiesų gali būti uždarymų, bankrotų“, – įspėjo jis.
Ekonomistas teigė, kad verslams remti reikėtų naudoti skirtingas priemones – pavyzdžiui, perėjimą prie energetinių alternatyvų, įrangos kompensavimą, lengvatinius kreditus įrangos įsigijimui, apyvartinių lėšų atstatymą.
„Pabrangusi energija labai stipriai valgys lėšas. Įmonės dar galėtų suktis ant nulio, bet apyvartinių lėšų gali trūkti. Kainos kompensavimas? Vargu, ar išnešim šitą dalyką – kai buvo žemesni lygiai, dar galėjome kalbėti. Fiksuoti dabartines kainas ir bandyti iš biudžeto kompensuoti? Tai sunkiai įsivaizduoju, nes iš karto kalbame apie milijardines sumas“, – sakė M.Dubnikovas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju reikėtų skolintis, o Lietuvos galimybės skolintis prastėja dėl kylančių palūkanų.
Žiupsnis optimizmo – kainos gali pradėti balansuotis
Nors situacija dėl energetinių išteklių kainų šiuo metu prasta, M.Dubnikovas pastebėjo, kad yra ir ženklų, jog netrukus šuoliais augusios kainos gali stabilizuotis ar net sumažėti.
„Achemos“ ir galimas panašių įmonių laikinas uždarymas gali padėti mažinti dujų šalies ir regiono dujų poreikį ir taip stabilizuoti gamtinių dujų kainas.
Tam iš dalies pritaria ir V.Janulevičius.
„Ilgainiui mes galime tikėtis tų kainų pamažėjimo, bet aš viltis anksčiausiai dėčiau į kitų metų pavasarį. Kuo žiema bus šiltesnė, tuo mums bus lengviau gyventi. Kuo šaltesnė – tuo daugiau problemų“, – kalbėjo jis.
Gamtinių dujų kainas į aukštumas iškėlė Rusija, šantažuojanti Europos energetikos rinką – jei rusišką naftą ir anglis galima rasti kuo pakeisti, dujos išlieka didžiausia žemyno priklausomybe.
Kai kurie Europos regionai karštligiškai skuba užbaigti projektus. Estija planuoja pabaigti savo SGD terminalą, o jam reikalingą laivą ketina išsinuomoti. Vokietijoje, labiausiai priklausomoje nuo vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų ir neturinčioje nė vieno tokio terminalo, statybos taip pat jau įsibėgėjo – liepą pradėtos Vilhelmshaveno SGD terminalo statybos.
Kai kurie anksčiau gerokai anksčiau pradėti projektai dabar užbaigiami pačiu laiku – štai praėjusią savaitę paskelbta, kad Lenkija ir Slovakija atidaro naują dujų jungtį.
Rugpjūtį įsigaliojo planas ES šalims narėms, pagal kurį numatytos energijos taupymo kvotas. Europos šalys dujų suvartojimą turėtų sumažinti 15 proc.
Nors „Achemos“ gamybos sustabdymas yra nemaloni žinia 1,2 tūkst. jos darbuotojų, o ilguoju laikotarpiu – ir žemės ūkio sektoriui, tačiau ši gamykla, veikdama visu pajėgumu, sudaro apie 50 proc. Lietuvos dujų suvartojimo. Pastaruoju metu ji dirbo trečdaliu savo pajėgumų.
Tad „Achemos“ gamybos sustabdymas leistų pasiekti iškeltus tikslus, o jei tokius sprendimus priimsiančių gamyklų bus ir daugiau, tai sumažins dujų paklausą. Dėl to dujų rinka gali pradėti balansuotis, mano M.Dubnikovas.
„Tas, kas nesubankrutuos ir išlaviruos šioje situacijoje, galės grįžti į dujų rinką, kai situacija stabilizuosis. Iki to laiko iššūkių bus“, – sakė ekonomistas.
Pašnekovas teigė matantis ir kitų atsargių ženklų, kad energetikos išteklių augimas nebeturėtų būti toks didelis, kainos gali pradėti stabilizuotis.
Pavyzdžiui, aukštas elektros kainas Europoje iš dalies lemia ir žemyną užklupusi sausra – elektros kabelių pralaidumą dėl karščių reikia riboti, dėl nepakankamo vandens lygio hidroenergetikos sektorius irgi patiria iššūkių, dalis elektros naudojama vėsinimui.
Nors rugsėjis ir spalis atneš šaltesnius orus, tai išspręs ir minėtas elektros tiekimo problemas. „Elektros kaina taip pat turėtų kristi – labai gali būti, kad dabartinis paveikslas yra blogiausias“, – sakė pašnekovas.
M.Dubnikovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa mėgina apsirūpinti ir anglimis, skirtomis elektros gamybai. Anglių transportavimas nėra toks problematiškas kaip dujų.
„Manau, kad artėjame link to taško, kur turėtume matyti stabilizaciją. Nors ir bijome mes šaltojo sezono, gali būti, kad jam artėjant situacija stabilizuosis“, – kalbėjo ekonomistas.
