R.Miliūtė: anoniminiai komentarai su žodžio laisve bendro turi nedaug
„Anoniminiai komentarai su žodžio laisve turi bendro lygiai tiek, kiek rašliava „šikinykuose“. Ji juk yra kažkieno saviraiškos būdas, bet vargu ar stiprina laisvą ir atsakingą visuomenę“, – 15min sakė LRT žurnalistė Rūta Miliūtė.
R.Miliūtė pabrėžė, kad nereikia painioti galimybės anonimiškai dergti žmones su šaltinio anonimiškumu.
„Šaltinio anonimiškumas iš tikrųjų yra žodžio laisvės dalis, ir jį žurnalistas turi ginti visomis išgalėmis“, – sakė R.Miliūtė.
D.Jastramskis: anonimiškumo mažinimas skaidrina viešąją erdvę
„Žodžio laisvės draudimas“ pirmiausia yra teisinė sąvoka ir kalbant apie komentavimo portale taisyklių nustatymą jos vartoti nevertėtų, 15min teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Deimantas Jastramskis.
„Žodžio laisvę riboti gali teisiniai, ekonominiai ir politiniai dalykai, visų pirma teisiniai. Kai priimamas įstatymas, kad žurnalistams negalima viešinti medžiagos iš teismo, tai jau žodžio laisvės varžymas. O vienos ar kitos redakcijos vidinės taisyklės bei sprendimai leisti ar neleisti anoniminių komentarų nėra toks dalykas, kurį būtų galima skambiai vadinti žodžio laisve ar jos ribojimu“, – sakė D.Jastramskis.
Vienos ar kitos redakcijos vidinės taisyklės bei sprendimai leisti ar neleisti anoniminių komentarų nėra toks dalykas, kurį būtų galima skambiai vadinti žodžio laisve ar jos ribojimu.
Pasak D.Jastramskio, redakcijų žingsniai mažinti anonimiškumą yra teigiami, nes padeda skaidrinti viešąją erdvę.
„Kategoriškai atsakyti, ar anoniminiai komentarai yra žodžio laisvė, ar ne, negalima. Viskas yra žodžio laisvė, kas yra skleidžiama, bet ne viskas yra leidžiama pagal įstatymus ir etikos normas. Iš principo svarbiausia, kad taikoma atsakomybė už įžeidžiančius, šmeižiančius ir dezinformuojančius komentarus“, – sakė D.Jastramskis.
S.Muravjovas: anonimiškumas ir internetas – sunkiai suderinami dalykai
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas 15min sakė, kad reikėtų sutarti dėl dviejų dalykų: pirma, kad anonimiškumas ir internetas yra sunkiai suderinami, ir antra, kad žiniasklaidos priemonė turi teisę nuspręsti, pagal kokias taisykles ji nori veikti ir kaip jai elgtis su anoniminiais komentarais.
„Tada jau galime svarstyti, ko siekiame anoniminių komentarų uždraudimu. Ar tai ką nors pakeis? Vieša skaitytojų registracija gali pagerinti diskusijų, vykstančių po straipsniais, kokybę, tačiau tai tik pokalbio apie geresnę ir etiškesnę žiniasklaidą dalis“, – pažymėjo S.Muravjovas.
S.Muravjovo teigimu, skatindami kokybiškesnes ir etiškesnes skaitytojų diskusijas, žurnalistai taip pat prisiima atsakomybę veikti dar etiškiau ir rašyti kokybiškiau, todėl jam bus įdomu pamatyti, kaip pasiteisins 15min eksperimentas.
R.Staselis: jei valdžia ribotų anoniminius komentarus, tai būtų žodžio laisvės pažeidimas
Žurnalisto Ryto Staselio nuomone, klausimas, ar anoniminiai komentarai yra žodžio laisvės dalis, sudėtingesnis negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jo požiūriu, jei tokius komentarus uždraustų valdžia, tai būtų žodžio laisvės apribojimas, bet 15min veiksmų taip traktuoti negalima.
„15min paskelbtas principas kovoti prieš anoniminius komentarus yra savireguliacija, intencija į tam tikrą kultūros lygio kėlimą, diskusijų kultūrą ir panašiai. Tai normalus demokratinės valstybės ir visuomenės reiškinys, savireguliacija yra labai sveika. Be jos nėra spaudos laisvės. Tačiau jeigu valdžiai užeitų noras visuotinai apriboti komentarų, laiškų ar pareiškimų anoniminę išraišką, aš sakyčiau, kad tai būtų kėsinimasis apriboti išraiškos laisvę“, – sakė R.Staselis.
Jeigu valdžiai užeitų noras visuotinai apriboti komentarų, laiškų ar pareiškimų anoniminę išraišką, aš sakyčiau, kad tai būtų kėsinimasis apriboti išraiškos laisvę.
R.Staselio teigimu, anoniminių komentarų draudimo ar skatinimo portaluose apskritai nevertėtų sieti su spaudos laisve.
„Kai žiniasklaida priima sprendimą skatinti ar neskatinti anoniminius komentarus, tame yra daug rinkodaros, tam tikros filosofijos, bet tai nėra nei spaudos laisvės skatinimas, nei grėsmė spaudos laisvei. Spaudos laisvės klausimas iškyla tada, kai tuo klausimu užsiima valdžia“, – sakė R.Staselis.
