„Darbdavys organizuoja darbinį procesą, todėl, be abejo, gali liepti pavaduoti, tik patarčiau darbdaviui atkreipti dėmesį į keletą dalykų: ar tai tikrai yra pavadavimas ir ar nesikeičia darbuotojo darbo funkcija“, – rekomenduoja advokatas.
J.Usonio teigimu, jeigu paaiškėja, kad pavaduojančio darbuotojo darbo funkcija kinta, tai laikoma darbo sąlygų keitimu. Tokiu atveju tai daryti reikia pamatuotai ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus.
Pašnekovo manymu, jeigu ginčų nekyla, darbuotojui su pavadavimu nesutikti gana rizikinga, nes darbdavys tai vėliau gali prisiminti vertindamas jo veiklą.
Jeigu darbo funkcija nesikeičia, darbuotojas negali atsisakyti pavaduoti. „Tačiau gali kilti ginčų, jeigu kažkas darbo sąlygose keičiasi, darbuotojas nesutinka su sąlygomis arba jo netenkina atlyginimas“, – vardija advokatas.
Pašnekovo manymu, jeigu ginčų nekyla, darbuotojui su pavadavimu nesutikti gana rizikinga, nes darbdavys tai vėliau gali prisiminti vertindamas jo veiklą.
„Pavadavimo forminimas priklauso nuo darbo funkcijos. Jei darbo funkcija lieka visiškai tokia pati, darbdavys tiesiog parašo įsakymą, kad tokiu ir tokiu laikotarpiu, nesant kažkokio nors darbuotojo, dalį jo funkcijų turi perimti pavaduojantis darbuotojas“, – nurodo teisininkas.
Pasak J.Usonio, kartais, jeigu perimamos funkcijos yra visiškai vienodos, pakaktų ir žodinio susitarimo, bet geriau viską įforminti įsakymu. „Jeigu darbo funkcija šiek tiek kinta, turime keletą nuostatų, viena jų – negalima darbuotojui duoti dirbti darbo, kuris nesulygtas darbo sutartimi“, – pažymi teisės žinovas.
Darbo kodekse numatyta: jeigu darbuotojo darbo krūvis padidėja lyginat su tuo, kas nustatyta darbo sutartyje, jam turėtų būti apmokama proporcingai daugiau.
Jo žodžiais, jei kasininkei duodame dirbti buhalterės darbą, (o tai jau yra kita kvalifikacija), reikia susitarimo dėl papildomo darbo, o tame susitarime – aptarti sąlygas. „Kitas klausimas – ar pavadavimo darbai atliekami tuo pačiu darbo metu? Jei visiškai tuo pačiu, užtenka įsakymo. Jeigu tam reikia kažkokio papildomo laiko, reikalingas susitarimas dėl papildomo darbo, bet jokiu būdu ne antra darbo sutartis“, – tvirtina J.Usonis.
Advokato teigimu, Darbo kodekse numatyta: jeigu darbuotojo darbo krūvis padidėja lyginat su tuo, kas nustatyta darbo sutartyje, jam turėtų būti apmokama proporcingai daugiau. „Darbdavys turėtų kiekvieną kartą įvertinti ir spręsti. Jei duodama kažkokio papildomo darbo, kurį darbuotojas turi padaryti be savo funkcijų, pats darbdavys turi apskaičiuoti, kiek yra to darbo ir atitinkamai daugiau sumokėti“, – tikina teisininkas.
Darbdavys, anot J.Usonio, turėtų kurti bendrą pasitenkinimo darbu atmosferą, teisingai atlyginti už darbą. „Tada ir darbo ginčų nekyla, o jeigu jų būna, tai daug įrodymų tenka rinkti ir darbdaviui, ir darbuotojui“, – sako advokatas.
