Skelbimai su atlyginimais – daug populiaresni
Atlyginimą ar bent jau jo rėžius nurodyti darbdaviui dažniausiai naudinga, ypač kai darbo rinkos situacija tokia, kad aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta.
„Pastebime, kad skelbimai, kuriuose nurodytas atlyginimas, ar bent jau jo rėžiai, sulaukia kur kas daugiau susidomėjimo ir į tas pozicijas kandidatuoja daugiau darbuotojų. Kitas aspektas – kandidatai yra tinkamesni tai pozicijai, nes nurodžius konkretų atlygį kandidatuoja tik tie, kuriems toks atlyginimas priimtinas“, – sakė portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.
2018-aisiais „SoDra“ pradėjo teikti įmonių faktiškai mokamo atlyginimo vidurkius, o vėliau ir atlyginimų kvantilių bei medianų duomenis. T.Toleikio nuomone, tai dar labiau prisidėjo prie atlyginimų skaidrumo klausimo.
„Tiesa, problema su kvantiliais ir medianomis yra ta, kad tai yra ne kiekvienam suprantami statistikos terminai. Todėl portale CVbankas.lt pateikėme juos lengviau suprantama forma: kvantilių ir medianos duomenys atvaizduoja darbuotojų atlyginimų pasisikirstymą įmonėje. Kandidatas gali įsivertinti, į kurį darbuotojų „ketvirtį“ patektų pagal savo potencialias pareigas“, – sakė pašnekovas.
Ar iš tiesų atlyginimo nurodymas yra toks svarbus, kad reiktų tam atskiros struktūros, įstaigos? Mano įsitikinimu, žmogui suderėti dėl aukštesnio atlyginimo ta prievolė nepadės.
Čia galite peržvelgti darbo skelbimo pavyzdį, kuriame matyti ir darbuotojų atlyginimų pasiskirstymo schema.
Šiuo metu daugiau nei pusėje (52% visų skelbimų) CVbankas.lt portale paskelbtų darbo skelbimų pateikiama kokia nors atlyginimų informacija (darbdavio nurodytas atlyginimas arba „SoDros“ pateikiamas atlyginimo vidurkis). Darbdavio nurodytas siūlomos pozicijos atlygis pateikiamas 20 proc. skelbimų.
Gali atsigręžti prieš norinčius įsidarbinti
„Seimo siūloma nuostata dėl privalomo atlyginimo skelbimo tik iš pirmo žvilgsnio skamba labai patraukliai, tačiau ši prievolė gali atsigręžti ir prieš ieškančius darbo; kai kuriais atvejais darbdaviai gali vengti skelbti viešą darbo pasiūlymą o galbūt bandyti ieškoti darbuotojų kitais kanalais: per pažintis, CV duomenų bazėse“, – sakė pašnekovas.
T.Toleikio teigimu, reikalavimas nurodyti konkrečią sumą kartais galbūt nesuteiktų aktualios informacijos, nes daugeliu atveju siūlomas atlyginimas yra ne konkreti suma, o intervalas nuo...iki. Suteikiant galimybę nurodyti atlyginimų rėžį, galima jį nurodyti tokį platų, jog nurodyta atlyginimo informacija neturės jokios prasmės.
Pastebima, jog siekdami išvengti nesusipratimų bei laiko gaišimo, pageidaujamą atlyginimą vis dažniau nurodo ir patys darbo ieškantieji. CVbankas.lt portale esančioje CV formoje tam yra specialus laukelis. Kandidatų pageidaujamas atlyginimas aiškiai matomas darbdaviams ir tokiu atveju į darbo pokalbį kviečiami tie, kurių lūkesčiai atitinka darbdavio galimybes.
Darbdavys: skelbiamas atlyginimas parodo ir būsimos atsakomybės ribas
Saulės modulius gaminanti ir eksportuojanti bendrovė „Solet Technics“ šiuo metu ieško biuro administratoriaus ar administratorės. Bendrovė viešina atlyginimo rėmus: 600-900 eurų. Jos vadovas Andrius Karazinas sako, jog praktika skelbti atlyginimą bendrovėje egzistuoja jau porą metų, tačiau vis dėlto įpareigojimas būtinai nurodyti šią informaciją darbo pasiūlyme jam neatrodo gera idėja.
„Jei kažkas yra privaloma, tuomet už to nesilaikymą turi būti numatyta kažkokia atsakomybė, kažkokios sankcijos. Tuomet kažkas turi kontroliuoti, skirti tas sankcijas. Ar iš tiesų atlyginimo nurodymas yra toks svarbus, kad reiktų tam atskiros struktūros, įstaigos? Mano įsitikinimu, žmogui suderėti dėl aukštesnio atlyginimo ta prievolė nepadės. Nurodyti atlyginimą skelbime galėtų būti nebent rekomendacija“, – svarstė A.Karazinas.
Kita vertus, jo nuomone, būsimo atlyginimo šiandien nenurodo nebent įmonės, turinčios ką nutylėti (pavyzdžiui, kurioms reikia įtraukti kuo daugiau platintojų, vadybininkų, kai atlyginimas nėra garantuotas, priklauso tik nuo pardavimų).
Galiu priimti studentą, kurį tris mėnesius mokyčiau, arba profesionalą, kuriam per savaitę-dvi parodyčiau, kas kaip vyksta, ir jam siūlau didesnį atlyginimą, nors pozicija ta pati.
Saulės elementų gamyklos vadovo nuomone, atlyginimo nurodymas skelbime labai reikalingas ir pačiam verslui – tai leidžia padaryti savotišką pirminę darbuotojų atranką.
„Juk siūlomas atlyginimas atspindi atsakomybės ribas. Jei siūlyčiau administratorei 400 eurų, vadinasi, reikėtų tik pasitikti svečius, paruošti kavą, palaikyti tvarką biure. Tačiau siūlome aukštesnį atlyginimą, nes reikia gebėjimo dirbti su dokumentais, teisės žinių, išmanyti raštvedybos principus, taisyklingai rašyti lietuvių kalba“, – sakė A.Karazinas.
Atlyginimo viešinimas leidžia rasti bendrovės galimybių ir kandidato lūkesčių susikirtimo tašką
Kita vertus, jis pripažino, kad bendrovės skelbime nurodytas gan platus atlyginimo rėžis.
„Todėl ir manau, kad įpareigojimas nurodyti būsimą atlyginimą duotų mažai naudos: juk kas uždraus įrašyti „nuo 300 iki 5000 eurų“? – klausė pašnekovas.
Bendrovės vadovas taip pat svarsto, kad atlyginimo viešinimas leidžia darbdaviui rasti bendrovės galimybių ir kandidato lūkesčių susikirtimo tašką – jei paskelbus darbo skelbimą su 300 eurų atlyginimu niekas nekandidatuoja arba ateina nemotyvuoti kandidatai – teks siūlomą atlyginimą kelti.
„Mes taip pat esame nusimatę rėžius: nuo... iki. Nes jei viena kandidatė pasiruošusi tik ruošti kavą ir pasitikti svečius, o kita turi aukštąjį išsilavinimą, darbo su viešaisiais pirkimais patirties, laisvalaikiu domisi psichologija – šioms dviems kandidatėms negali pasiūlyti vienodo atlygio. Galiu priimti studentą, kurį tris mėnesius mokyčiau, arba profesionalą, kuriam per savaitę-dvi parodyčiau, kas kaip vyksta, ir jam siūlau didesnį atlyginimą, nors pozicija ta pati, – sako A.Karazinas.
Atlyginimo slėpti nėra prasmės
Natūraliais akmens produktais prekiaujanti bendrovė „Destra“ (akmenys.lt) šiuo metu ieško net 6 darbuotojų, prie visų pozicijų yra nurodžiusi atlyginimo rėžius.
Bendrovės direktorius Ignas Endriukaitis sako, kad atlyginimo dydžio slėpti nėra prasmės – bendrovė nori privilioti įvairių specialistų, turėti galimybę iš kelių ar keliolikos kandidatų išsirinkti geriausią.
„Pastaruoju metu visuomet nurodome atlyginimą, žinoma, jei kandidato kompetencijos nėra pakankamos, sutariame bandomąjį laikotarpį, per kurį bus pasiekta ta nurodyta suma. Nelabai matome, kodėl reikėtų tai slėpti. Be to, manau, kad ieškantiems darbo tikrai labiau į akis krenta tie skelbimai, kur įmonės nurodo atlyginimą“, – sako I.Endriukaitis.
Pašnekovas mano, kad dalis įmonių bijo viešinti atlyginimus, nes, „Sodrai“ pradėjus skelbti vidutinius faktiškai mokamus darbo užmokesčius, nesunkiai galima įžvelgti didelį skirtumą tarp pasiūlymo ir realybės.
„Siūloma 1000 eurų „į rankas“, o peržiūrėjus „Sodra“ duomenis, matyti, kad bendrovės vidutinis atlyginimas yra 400 eurų, – stebėjosi I.Endriukaitis.
Ryškūs vidurkio ir siūlomo atlyginimo skirtumai – kuo labiau tikėti?
I.Endriukaičio nuomone, reikalavimas nurodyti būsimą atlyginimą suteiktų skaidrumo, tačiau kandidatams jis vis tik labiau rekomenduotų pasidomėti „Sodra“ skelbiamais duomenimis.
„Jei turite 10 įmonių, į kurias norėtumėte kandidatuoti, patikrinkite „Sodros“ duomenis: atlyginimų vidurkius. Tuomet iškart matysite, kurie atlyginimai nėra realūs. Beje, darbo skelbimų portalai automatiškai prisega „SODROS“ atlyginimų vidurkį, tačiau kai kurios bendrovės paprašo tai ištrinti. Tad sakyčiau, kad didesnė prasmė būtų įpareigoti įmones prie darbo skelbimo prisegti oficialius atlyginimo vidurkio duomenis. Kad negalima būtų jų tiesiog „išjungti“ – tai pridėtų aiškumo, skaidrumo. Jei darbuotojui siūloma 1500 eurų per mėnesį, o vidurkis – tris kartus mažesnis, manau, tokia įmone ir skelbimu turėtų pasidomėti ne tik darbo ieškantieji“,– svarstė I.Endriukaitis.
Manau, kad įpareigojimas nurodyti būsimą atlyginimą duotų mažai naudos: juk kas uždraus įrašyti „nuo 300 iki 5000 eurų“?
Portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis ne visiškai sutinka su šia nuomone. Jis įsitikinęs, jog skelbime darbdavio nurodytu atlyginimu nėra pagrindo abejoti.
„Prieš įsidarbinant visada pasirašoma darbo sutartis, kurioje fiksuojamas konkretus atlyginimas, mažai tikėtina, kad klaidingą atlyginimą skelbime nurodydamas darbdavys kažką apgautų. Veikiau jau tiesiog sugaištų laiko ir susigadintų reputaciją“, – sako T.Toleikis.
Portalo komandai nėra tekę girdėti skundų ar atsiliepimų apie atvejus, kai darbdavys skelbime nurodytų vieną atlyginimą, vien norėdamas pritraukti daugiau kandidatų, o mokėtų mažesnį. Taip pat „SoDra“ atlyginimų vidurkis ne visada realiai atspindi situaciją.
„Vidurkį gali iškreipti pavyzdžiui, darbuotojai, kurie įdarbinami ne pilnai darbo dienai, o mažesniam etatui, kitos priežastys. Manau, kur kas tiksliau situaciją atspindi atlyginimų pasiskirstymo: kvantilių bei medianų duomenys. Tačiau šie duomenys skelbiami tik stambesnių įmonių. Žinoma, situaciją visuomet reikia vertinti kritiškai, tačiau kiek yra tekę susidurti, darbdavys skelbime nurodo tokį atlyginimą, kurį yra pasirengęs mokėti tinkamam specialistui“, – sako T.Toleikis.
