„Alų, pripažintą tautinio paveldo produktu, Lietuvoje gamina 5 įmonės. Daug rankų darbo, kad būtų išlaikyti paveldo reikalavimai ir gauti sertifikatai. Per mėnesį pagaminama nuo šimto litrų iki tonos ar kelių. Vieni gamintojai naudoja medines statines, kiti turi naujesnę įrangą, bet laikosi senų receptūrų. Šiose įmonėse iš viso dirba apie 200 žmonių.
„Nuo kovo 1 d. akcizas mums padidės 100 proc., tai nežinom, kaip bus su tautiniu paveldu. Ir taip sunku verstis. Gaminam senovinį alų pagal kupiškėnų receptus. Tik gaila, kad valstybė nemyli smulkaus verslo, tautinio paveldo gamintojų,didina mokesčius“, – sako „Piniavos alučio“ savininkas Vidmantas Perevičius.
Nuogąstaujama ne tik dėl įsigaliosiančių dvigubai didesnių akcizų, dar labiau – dėl pataisų Seime, draudžiančių prekybą šventėse, kituose masiniuose renginiuose. Iki šiol prekybą savo nuožiūra galėjo riboti savivaldybės.
„Dabar 12 savivaldybių nebeleidžia prekiauti. Jei priims naują pataisą, įsitikinę, kad diduma savivaldybių mums užsidarys, tai mes neišsilaikysim. O mums juk šventės, mugės – mūsų duona. Esam priklausomi nuo renginių, neturim galimybės į prekybos centrus pristatyti“, – skundėsi „Raginėlio“ savininkas Rimantas Gervė.
„Čia Seimas spręs, jei jis apsispręs, kad viešuose renginiuose nėra alkoholiu prekiaujama, tai manau, kad tai turės galioti visiems. Nemanau, kad reikėtų diskriminuoti vieną ar kitą verslą suteikiant privilegijas paveldui“, – atkerta sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Jei nebus valstybės dėmesio, tai ko gero tautinio paveldo produkto neturėsim. Tai nėra masinės gamybos alus. Tai šiuo atveju valstybė turi padėti, nes valstybė užsiėmė sertifikavimu, patvirtinimu, tai turi valstybė padėti ir verslo prasme“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Žemės ūkio ministerija pasisako už išimtis smulkiems tautinio paveldo produkto gamintojams, kad jiems nebūtų taikomi tie patys prekybos alkoholiu ribojimai, kaip stambiesiems aludariams. Dėl to bus kalbamasi su Seimo komitetais.
