„Teisinės nekilnojamojo turto klasifikacijos oficialiai Lietuvoje nėra. Pastatai yra vertinami pagal tarptautinius arba šalies kokybės parametrus“, – teigia UAB „Statybų procesų valdymas“ vadovas Erikas Lenkevičius.
Statinio klasė yra tuo aukštesnė, kuo pastatas architektūriškai patrauklesnis, vidaus inžinerinė įranga kokybiškesnė, jei yra patogios automobilių stovėjimo aikštelės, pritaikytos taip pat ir elektra varomiems arba taupiesiems automobiliams, patogus transporto susisiekimas, įrengtos dviračių saugojimo aikštelės, laisvalaikio zonos ir t.t.
„Dažnai pasitaikanti klaida – painiojama statinio kokybė ir jo energetinis naudingumas (žymimas A, B, C klasėmis). Tačiau gera statinio energetinė būklė yra tik vienas iš rodiklių, bet tai nereiškia, kad pastatas yra patogus“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Nuo energijos panaudojimo iki šiukšlių rūšiavimo
Pastatai dažniausiai yra klasifikuojami pagal tarptautinius tvarumo standartus – „LEED“ ir „BREEAM“, kurie aprėpia projektavimo, statybos ir aplinkai daromo poveikio vertinimo sistemas.
gera statinio energetinė būklė yra tik vienas iš rodiklių, kuris nereiškia, kad pastatas yra patogus
E.Lenkevičiaus teigimu, pagal šiuos standartus statomi arba naudojami pastatai vertinami kreditais statybos valdymo, sveikatos, energijos, transporto, vandentvarkos, naudojamų medžiagų, atliekų šalinimo, sklypo naudojimo ir ekologijos, taršos ir kt. srityse.
„Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, ar statant pastatą buvo rūšiuojamos šiukšlės, ar nebuvo naudojamos aplinkai kenksmingos medžiagos, ar neeikvojami resursai. Rodiklių tikrai nemažai, ir pagal jų išpildymą yra suteikiama viena ar kita klasė, ar kreditai“, – papildo pašnekovas.
Dažnas trūkumas – drėkinimo sistemos įranga
Statinio klasę didele dalimi lemia įranga, kuri užtikrina mikroklimato parametrus, tokius kaip komfortinė temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinis ir natūralus apšvietimas ir kt.
„Labai dažnai lieka neįrengta pastato drėkinimo sistema, palaikanti drėgmės parametrus. Šaltuoju periodu, kai patalpose intensyviai šildoma, tinkamą drėgmės lygį be papildomos drėkinimo įrangos palaikyti sudėtinga, – pastebi statybų ekspertas. – Ir atvirkščiai, kai lauke tvyro karščiai, vėsinimo sistemos ima pūsti intensyviau. Darbuotojas dirba darbo vietoje, o jam į kaklą per stipriai pučia vėjas, netenkinantis oro judėjimo reikalavimų. Taip neturėtų būti.“
kokybė turi būti kompleksiška: komfortiška aplinka, gera akustika, apšvietimas, oro greitis, drėgmė ir mikroklimatas bei patogūs ergonomiški baldai
Tinkamai suprojektuotas pastatas turi turėti aukštesnio galingumo įrenginius, kurie ne taip stipriai pūstų, bet paduotų kiekybiškai daugiau šalčio.
Jo teigimu, pastatų savininkai į papildomą drėkinimo įrangą dažniausiai neinvestuoja, todėl šią problemą spręsti tenka patiems nuomininkams.
Dar vienas reikšmingas kriterijus, išskiriamas E.Lenkevičius – tinkamas apšvietimas: „Pagal darbo pobūdį yra nustatytos tam tikros apšvietimo normos, kad žmogaus akys, dirbant ilgas valandas, nepavargtų.
„Kuo žemesnis kelvinų (K) skaičius, tuo žmogui aplinka tampa natūralesnė. Biuruose mes rekomenduojame kuo žemesnės spalvos ir natūralesnį, 3000–3500 K apšvietimą“, – sako specialistas.
Aukščiausią klasę turi atitikti ir baldai
„Biuras dabar labai stipriai keičiasi. Todėl kalbėdamas apie biurų standartus, visuomet laikausi požiūrio, jog kokybė turi būti kompleksiška: komfortiška aplinka, gera akustika, apšvietimas, geras oro greitis, drėgmė ir mikroklimatas bei patogūs ergonomiški baldai“, – teigia statybų ekspertas.
Pašnekovo teigimu, baldai, o ypač kėdė, žmogui, dirbančiam sėdimą darbą, yra be galo svarbi: „Jeigu kėdė nepatogi, neturi funkcinių ryšių (sėdimoji dalis nepaslanki, negalima reguliuoti atlošo), užspaudžiamos kojų kraujagyslės, stuburas ir nugaros raumenys atsiduria netinkamoje padėtyje, gali atsirasti daugybė sveikatos sutrikimų. Tai ypač dažnai nutinka aukštesnio ūgio žmonėms, kuriems tenka sėdėti susirietus.“
E.Lenkevičius pastebi, jog vis daugiau biurų šiandien renkasi reguliuojamo aukščio stalus, kad žmonės visą laiką nesėdėtų, bet galėtų keisti savo kūno poziciją. Be to, kai kurie mėgsta dirbti sėdėdami aukštose kėdėse, kiti – minkštosiose zonose. Svarbiausia yra turėti kuo daugiau pasirinkimo galimybių.
