Oficialiais Eurolygos duomenimis, „Žalgirio“ arena antrą sezoną yra lankomiausia turnyre – į rungtynes čia susirenka apie 12 tūkst. žiūrovų.
Arenos rekordas – 17 tūkst. žmonių – pasiektas viename iš koncertų. Jos vadovai sako, vien sportu gyvas nebūsi. Per dvejus darbo metus „Žalginio“ arenoje vyko apie trys šimtai renginių.
„Dabar esame susikoncentravę į platesnį renginių spektrą. Praėjusiais dvejais metais mes turėjom dvylika rūšių renginių, pavyzdžiui, koncertų, spektaklių, cirką ir daugelį kitų“, – sako „Žalgirio“ arenos renginių vadovas Renatas Načajus.
Daugiau kaip 1,5 mln. lankytojų sulaukusios arenos valdytojai sako, kad be savivaldybės paramos išgyventi būtų nelengva. Kauno savivaldybė kasmet sumoka kiek daugiau nei 2,5 mln. litų koncesijos mokesčio.
„Negalėčiau pasakyti, kad pelningai, bet mes užsidirbame tiek, kad galėtume sąnaudas padengti. Vidutiniškai apyvarta yra apie 12–13,5 mln. litų per metus“, – teigia „Žalgirio“ arenos direktorė Angelė Dementavičiūtė.
Be savivaldybės lėšų neišsilaikytų ir Panevėžio „Cido“ arena. Per dvejus pastaruosius metus čia surengta apie pusantro šimto renginių – perpus mažiau nei Kaune. Pernai panevėžiečiai uždirbo apie 100 tūkst. litų pelno, jo tikisi ir šįmet.
Pasak arenos vadovo Dainiaus Visacko, Panevėžyje mažėjant gyventojų, jiems nėra ko lygintis su, pavyzdžiui, Vilniaus arena: nesitikima užsienio žvaigždžių koncertų, tačiau orientuojamasi į savą rinką ir savus renginius.
Be savivaldybės paramos išsilaikanti Klaipėdos „Švyturio“ arena irgi žada rungtynių, koncertų ir pramogų. Per praėjusį sezoną čia surengti 65 renginiai.
Šiaulių arenos vadovas, šiuo metu esantis užsienyje, teigė tikslių duomenų apie pajamas ir renginius šiuo metu negalintis pateikti.
Vilniaus „Siemens“ arena skelbia, kad praėjusiais metais joje įvyko 129 renginiai – daugiausiai nuo arenos atidarymo.
