Ar Skandinavijos šalys – lengvas kąsnelis? (Eksportuotojo iššūkiai)

„Ars libri“ kalbos redaktoriai norėtų pasidalyti įžvalgomis apie eksportą į Skandinavijos šalis ir į viską pažvelgti iš kalbinės verslo perspektyvos. „Eksportas: Skandinavija“ pradeda naują vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą.

„Švedijos“ vardas yra kilęs iš senosios skandinavų kalbos žodžio „Svibjoo“, arba pasak kitų šaltinių iš Svejų gyvenvietės pavadinimo „Sverige“. Pasaulyje kalbančių šia kalba yra maždaug 10 milijonų. Skandinavų kalbų šeimai priklauso ir danų bei norvegų kalbos. Visgi daniškaikalba mažiau žmonių, nei švediškai– „tik“ 5,5 milijono. Ši kalba yra oficiali ne tik Danijoje, bet ir Farerų salose ir Grenlandijoje. Taip pat ji yra oficiali Europos Sąjungos ir Šiaurės Tarybos kalba. Tuo tarpu norvegų kalba iš šių trijų kalbų kalba mažiausias skaičius žmonių – 4,6 milijono.

Keletas įdomybių apie šias kalbas ir šių šalių verslo etiketą:

Norvegijoje yra įprasta rengti darbo susirinkimus, kuriuose visi dėvi vilnones kojines ir šlepetes. Kadangi susirinkimai čia vyksta ilgai, norvegai stengiasi jų metu jaustis kuo patogiau. Visgi ne vien kojinėmis ir šlepetėmis stengiamasi sukurti jaukią ir neįpareigojančią atmosferą.

Norvegijoje yra nusistovėjusi tradicija, kad vadovas savo pavaldiniams negali „primesti“ savo nuomonės. Ten tikima, kad kiekvienas komandos narys yra lygiavertis ir nė vieno iš jų nuomonė nėra svaresnė už kito. Norvegai savo išskirtinumą demonstruoja ne tik darbo susirinkimo metu, kuomet vilki vilnones kojines, bet dar jam ir neprasidėjus. Jie mielai į darbo susitikimą ateina nešini slidėmis.

Gali pasirodyti, kad Norvegijoje viskas, kas susiję su darbu vyksta sklandžiai ir maloniai, bet neapsigaukite. Patys norvegai teigia, kad jų šypsena gali būti apgaulinga. Jei darbo susirinkimo metu pastebėsite šypsenėles, siunčiamas vienas kitam ir sutartinį galvos linksėjimą, įsidėmėkite, tokie gestai gali reikšti jų nepritarimą. Jei pastebite šį nepritarimą, žinokite, kad turbūt jums nepavyko jų įtikinti. Jie mėgsta konkretumą, todėl visada pateikite realias savo siūlomų paslaugų ir produktų kainas, nes, kaip ir beveik visose šalyse sandorių sudarymo metu, tai yra vienas svarbiausių dalykų. Norvegai susitikimuose prisistato vardu, kartais, tačiau retai į žmogų kreipiasi „ponia“ ir (ar) „pone“, taip pat vengiama kreiptis pavarde. Į asmenį „Jūs“ kreipiamasi nebent policijos, mokesčių inspekcijos ar pan. raštuose.

Priešingai nei Norvegijoje, kurioje vyrauja modelis „kiekvienas yra teisus“, Švedijoje darbo aplinkoje galutinį sprendimą priima vadovas, bet prieš tai visada pasitaręs ir išklausęs savo darbuotojų nuomonę. Švedai netgi turi įstatymą, kuriuo reikalauja, kad visi svarbūs sprendimai pirmiausia būtų aptariami su darbuotojais.

Vyrai ir moterys atlieka tuos pačius darbus:darbo aplinkoje niekuomet nėra jaučiamas „kas galima vyrams, negalima moterims“ ir atvirkščiai modelis. Vykdami į verslo susitikimą Švedijoje, nepamirškite, kad punktualumas jiems yra ypač svarbus. Susitikimo pradžioje, kol dar gerai nepažįstate jus supančių žmonių, elkitės santūriai, dažnai pirmųjų susitikimų metu kalbėkite tyliai ir būkite itin dalykiški. Jūsų žodžiai ir pasiūlymai turi būti gerai apgalvojami ir tik tuomet pasiūlomi klientams ar partneriams. Kitų nepertraukite, leiskite kiekvienam išdėstyti savo požiūrį ir tik paskui atsakykite, ką galvojate apie jų pateiktus pasiūlymus ar nuomonę. Taip pat jie mėgsta itin paprastas posakius, vietoje „dievinu“ – „man patinka“, vietoje „nerealus pasiūlymas“ – „pritariu šiam pasiūlymui“.

Po išsakytos jūsų nuomonės ir idėjų, nenustebkite, kad galite išgirsti tylą – švedai tylėdami apgalvoja, kas buvo pasakyta, ir svarsto, kaip atsakyti. Tai nėra blogas ženklas, atvirkščiai, jūsų nuomonė jiems yra svarbi ir jie apmąsto, ar pritarti jūsų pasiūlymui. Visuomet laukite, kad jus supažindintų su nepažįstamais žmonėmis ir neskubėkite patys prisistatyti. Supažindinamas su žmonėmis pakartokite savo vardą ir pavardę, tai taip pat puiki proga dar kartą išgirsti jų vardus ir pavardes ir jas įsiminti. Švedijoje nuo seno priimta į kitus kreiptis trečiuoju asmeniu, tarkime, kalbant su ponu Strinbergu galima pasakyti: „Ar ponas Strinbergas norėtų su manimi šiandien papietauti ir aptarti verslo klausimus?“

Danai, kaip ir švedai bei norvegai, itin vertina punktualumą. Vėlavimas pirmo susitikimo metu, gali būti neatleistinas, todėl taip sau galite padaryti „meškos paslaugą“. Kaip ir Švedijoje, vadovai visada laikomi lyderiais, tačiau nemažiau svarbi ir kiekvieno darbuotojo nuomonė. Sakoma, kad danas vadovas nepriims jokio sprendimo pirmiau nepasitaręs su savo komandos nariais. Atėję į verslo susitikimą nenustebkite, kad į jus iškart bus kreipiamasi „tu“. Danai nemėgsta tokių mandagybių, kaip švedai, ir retai vartoja tokius posakius kaip „jūs“, „jūsų nuomonė“ ir pan., tiek gyvenime, tiek versle jiems svarbus artimas bendravimas, neapribotas „sienomis“. Būtent tokį, neformalų bendravimą ir sukuria kreipinys „tu“.

Kadangi šis straipsnis buvo susijęs ne tik su Skandinavijos šalimis ir jų kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite skandinavų kalbų etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.