„Kai žmonės neturi idėjų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, kaip padaryti, kad jie daugiau uždirbtų, jaustųsi laisvesni ir geriau gyventų, prisigalvoja visokių tokių kvailų įstatymų, užsideda patriotines kaukes ir iš savo provincialios tribūnos bando nukreipti dėmesį nuo realių problemų“, – laidoje „Žvilgsnis“ piktinosi M. Lapinskas.
Seimo narė Dalia Kuodytė nurodė, kad įstatyme apibrėžta, kas yra viešieji užrašai – tai bet kokia rašytinė informacija pastatų viduje ir išorėje, taip pat kitoje visiems matomoje vietoje. Minėto įstatymo 17 straipsnyje, anot Seimo narės, fiksuota norma, kad viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Anot Seimo narės, fiksuota norma, kad viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
„Jeigu jūs praeisite Gedimino prospektu, pamatysite šių užrašų įvairovę, o pagal šio įstatymo nuostatą, tokių užrašų neturėtų likti“, – sakė ji.
D. Kuodytė pateikė pavyzdį, kad pagal šį įstatymą „Swedbank“ pavadinimą reikėtų keisti į „Švedijos bankas“.
„Ši darbo grupės parengta įstatymo nuostata yra sunkiai įgyvendinama ir perdėtai konservatyvi. (...) Man tie užrašai tikrai netrukdo ir aš tikrai nemanau, kad juos sulietuvinus lietuvių kalba dėl to labai išloštų ar praturtėtų. Atviroje valstybėje ta įvairovė yra ir reikalinga, ir įdomi“, – sakė ji.
Priėmus tokį įstatymą, Lietuvoje veikiančios užsienio kompanijos, anot M. Lapinsko, vis tiek surastų sprendimų.
„Greičiausiai savo pavadinimus formintų kaip logotipo dalį ir sakytų, kad tai yra grafinis užrašas, o paskui mažesnėmis raidėmis parašytų vertinimą, kaip Stundys ir jo kolegos konservatoriai sugalvojo“, – sakė jis.
D. Kuodytė pažymėjo, kad įstatymas dar tik bus svarstomas ir sakė besitikinti, kad nuostata dėl lietuviškų užrašų bus pašalinta.
