Pernai Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis gynybai buvo padidinta nuo 2,05 iki 2,52 proc.
Tai lėmė, kad 2023 metams gynybos biudžetas sudaro 1,77 mlrd. eurų – apie 573 mln. eurų daugiau nei 2022 m.
Kaip jau rašėme, „įprastais“ metais, kada pirkimų mažiausiai, Lietuvoje gali likti apie 70 proc. gynybai skiriamo BVP. Iki šiol didžiausią dalį gynybos biudžeto sudarydavo atlyginimai ir kitos žmogiškiesiems ištekliams skirtos išlaidos.
Tačiau nauji sunkiosios technikos įsigijimai lemia, kad šimtai milijonų eurų atitenka užsienio gamintojams.
Tai – logiška. Kariuomenei ir krašto gynybai reikia produkto čia ir dabar, o Lietuva negamina nei ginklų, nei raketų, nei šarvuotosios technikos.
Tačiau ar padėtis gali pasikeisti po 10–15 metų?
15min kalbinti pašnekovai mano, kad Lietuvos gynybos pramonė ne tik galėtų, tačiau ir privalo augti. Nors jos nebereikia kurti nuo nulio, tačiau šiame sektoriuje dar apstu problemų.