Didelis aktyvumas siejamas ne tik su poreikiu, bet ir galimybėmis
Lankomiausias šalyje nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt skaičiuoja, kad gyventojai itin domisi nekilnojamuoju turtu. „Pasibaigus mėnesiui, jau galime apibendrinti, kad balandį lankytojai peržiūrėjo rekordiškai daug skelbimų, ieškodami įvairių nekilnojamojo turto pasiūlymų. Skelbimų peržiūrų skaičius buvo apie 40 proc. didesnis nei tuo pačiu laiku prieš metus", – statistika dalijasi portalo Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė.
Didelį susidomėjimą rodo ir lankytojų skaičius – balandį portale nekilnojamuoju turtu domėjosi apie 27 proc. daugiau lankytojų nei tuo pačiu metu pernai.
Populiariausios kategorijos išlieka parduodami butai, namai, butų nuoma ir parduodami sklypai – skelbimų apie šį nekilnojamąjį turtą peržiūrima daugiausiai. Tačiau yra ir pokyčių: „Išaugo susidomėjimas namais, sodybomis, sklypais. Galbūt galima manyti, kad dalis gyventojų šiuo metu svarsto apsigyventi kitokiame būste – erdvesniame, nebūtinai bute, bet name ar sode su kiemeliu, norėdami daugiau laiko praleisti gamtoje. Tačiau šio paklausos pokyčio vien su situacija, kai teko daugiau laiko praleisti namie, nesietume – įtakos turi ir sezoniškumas. Pavasarį įprastai išauga namų, sklypų ir sodybų paklausa“, – sako lankomiausio NT skelbimų portalo vadovė.
Dar vienas pokytis – padidėjęs butų nuomos skelbimų skaičius. Aruodas.lt skaičiuoja, kad nuo karantino pradžios privačių asmenų skelbimų nuomoti butą išaugo apie 400, taip pat didėjo ir brokerių skelbimų skaičius. Bendrai butų nuomos pasiūla šiuo metu yra išaugusi apie 50 proc. – ieškantys išsinuomoti butą gali rinktis iš daugiau kaip 2800 butų skelbimų.
Ar prielaidos teisingos ir lankytojai tikrai turi realių ketinimų investuoti, parodys laikas. Galbūt susiklosčiusi neeilinė situacija iš tikrųjų skatina gyventojus drąsiau pasvarstyti apie kitokį patogesnį ar priimtinesnį būstą.
Psichologas: žmogų veikia labiau ne pačios situacijos, o tai, kaip jos yra įprasminamos
Karantinas ir saviizoliacijos būtinybė privertė mus ne tik išmokti dirbti nuotoliniu būdu, bet ir naujai pažvelgti į daugelį dalykų, tame tarpe – į savo namus. Ar juose pakanka vietos? Ar racionaliai juose suskirstytos erdvės? Ar kiekvienas šeimos narys turi savo privačią vietą, kur galėtų kokybiškai pailsėti ir pabūti su savimi? Ar tai yra iš tiesų tie namai, kuriuose norėtume gyventi visą gyvenimą?
Sulėtėjęs gyvenimo tempas taip pat suteikė galimybę iš naujo įvertinti savo veiklas bei gyvenimo stilių. Ar dirbame mėgstamą darbą? Ką iš tiesų norėtume veikti? Ką veikiame dabar, kai turime daugiau laisvo laiko? Skiriame jį savo hobiams, ieškome naujų veiklų ar tiesiog nerimaujame?
Pasak klinikinio psichologo ir individualiosios psichologijos konsultanto Gedimino Tumėno, kiekviena krizė yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Tačiau tokiu metu daugiausiai kalbame apie biologines grėsmes ir ekonomines krizes, visiškai užmiršdami vieną svarbiausių dalykų – rūpinimąsi savo emociniu pasauliu. Taip pat svarbu pasirūpinti ir kasdiene rutina taip, kad ji nebūtų chaotiška, bet kad ir nebūtų pernelyg griežta. Specialistas pastebi, kad dažnai žmonės savo kasdienybę paverčia asmeniniu tironu, įkalinančiu juos sunkiai dirbti, tačiau pamiršta, kad tas planas kaip tik turi palengvinti būtį.
„Manau, kad žmogų veikia labiau ne pačios situacijos, o tai, kaip jos yra įprasminamos. Neneigiant to, kad yra daugiau iššūkių arba mažiau iššūkių keliančios situacijos, norisi atkreipti dėmesį į tai, jog žmogus, susidūręs su sudėtinga situacija (pvz., dabartinis karantino periodas) visuomet gali rinktis. Juk veikti toje pačioje situacijoje dažnai galima vienaip arba kitaip. O jeigu nėra galimybės veikti, tuomet galima priimti vienokį ar kitokį santykį su esama situacija (pvz., piktintis arba susitaikyti). Jeigu nepavyksta nei viena, nei kita – yra galimybė rinktis artimųjų, pažįstamų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbą“, – sako G.Tumėnas.
Galimybė iš naujo įvertinti savo gyvenimo tikslus
Izoliacija namuose karantino metu ne visus palietė vienodai. Vieni tame įžvelgė daugiau pliusų ir rado galimybių šį laiką išnaudoti tobulėjimui, kūrybai ar hobiams. Kitiems laikas kartu su visa šeima galbūt atskleidė santykių problemas, kurios anksčiau buvo gerai užmaskuotos įvairių veiklų.
„Man asmeniškai karantino laikotarpis yra daugiau pozityvus nei negatyvus: sulėtėjus darbiniam tempui, galiu atsiversti seniai norėtas perskaityti knygas ir pasinerti į literatūros pasaulį. Tačiau, tarkime, jeigu žmogus įprastame ritme gyvena įsitraukęs į didelį darbinį tempą ir tokiu būdu „sprendžia“ savo emocinius sunkumus, sulėtėjęs gyvenimas priverčia atsidurti diskomforto zonoje. Tuomet atsiveria keletas galimybių: galima nusivilti, liūdėti ar piktintis tuo, kad negali grįžti į savo įprastą darbinį bėgimo takelį, arba yra galimybė sustoti, paklausti savęs, kodėl aš taip skubu „gyventi“ (o gal skubu numirti?). Ir galbūt susitikti akis į akį su savo nerimu, baimėmis, ar kitais sunkumais, nuo kurių buvo bėgta į darbus, o rezultate pabėgta nuo savęs“, – svarsto G.Tumėnas.
Tačiau, anot specialisto, tai padaryti nelengva, nes juk ne šiaip sau žmogus užsikrovė tiek veiklų, ypač vienam (-ai), tad čia gali būti naudinga psichologo pagalba. Kokybiškas susitikimas su savimi gali atvesti prie labai reikšmingų sprendimų bei gyvenimo pokyčių.
Tad psichologas kviečia nepamiršti ir krizėje esančios galimybės. „Tikiu, jog karantino laikotarpis suteikia galimybę kokybiškai susitikti su savimi ir užduoti sau esminius klausimus: ar iki šiol aš gyvenau taip, kaip norėjau? Ar buvau patenkintas tuo? Kas man gyvenime svarbu, ko trūksta, o ko per daug? Kaip norėčiau gyventi pasibaigus karantinui? Tai gali būti reta prabanga, kuomet į įprastą gyvenimo tėkmę galime pažvelgti iš tam tikros distancijos ir įsivertinti, kiek mums patinka tas vaizdas, kurį matome“, – reziumuoja G.Tumėnas.
Mėnesio statistika didelių pokyčių NT rinkoje nerodo
Remiantis portalo Aruodas.lt statistika, reikšmingų pasiūlos kainų pokyčių kol kas nematyti, tik galima stebėti įprastus kasmėnesinius svyravimus. Kaip keisis gyventojų finansinis elgesys, galima tik spėlioti.
Žvelgiant į parduodamų butų vidutinių kainų tendencijas, balandį didmiesčiuose jos skyrėsi.
Balandį, palyginti su kovu, butų pasiūlos kainos Vilniuje sumažėjo apie 2 proc., Kaune buvo stabilios, o Klaipėdoje padidėjo beveik 2 proc.
Šiuo metu vidutinė buto kaina sostinėje siekia apie 53 000 Eur už vieno kambario butą, apie 90 000-101 000 Eur už dviejų kambarių butą. Kaune – apie 34 000-36 000 Eur už vieno kambario, 55 000-66 000 Eur už dviejų kambarių butą. Klaipėdoje atitinkamai prašoma 37 000 Eur ir 59 000-66 000 Eur. Informacija parengta, neatsižvelgiant į konkrečią buto vietą mieste, įrengimą, statybos metus ar kitus ypatumus, galinčius turėti įtakos NT kainai.
Balandį, palyginti su kovu, siūlomos nuomos kainos mažėjo visuose didmiesčiuose. Vilniuje pasiūlos kainos nukrito apie 4,5 proc., Kaune – apie 3, o Klaipėdoje – apie 1 proc.
Šiuo metu vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina Vilniuje siekia apie 300 Eur per mėnesį, dviejų kambarių buto – apie 450-480 Eur. Kaune – apie 240 Eur už vieno, apie 360 už dviejų kambarių butą. Klaipėdoje vieno kambario buto nuoma per mėnesį atsieitų apie 200 Eur, dviejų kambarių buto – apie 330 Eur.
