Apie tai interviu 15min.lt užsiminė „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.
„Pats blogiausias verslas, nors puikiai sekasi, – kalakutai, – su šypsena veide kalbėjo jis. – Nes juos reikia žudyti. Tai yra vienas tų morališkai sunkių verslų. Augini augini, o paskui turi nužudyti. Visą laiką kirba tokia mintis. Nors verslas gerai sekasi, svarstome iki pardavimo galimybių.“
Pašnekovo žodžiais, dabar daugiausiai dėmesio skiriama verslo plėtrai Baltarusijoje. Dar žiemą buvo pranešta, kad „Arvi“ Lydos srityje pradeda modernizuoti gyvūninės kilmės atliekų utilizavimo gamyklą ir statyti kalakutų auginimo bei perdirbimo kompleksą. Vien į pastarojo statybą žadama investuoti 23,5 mln. eurų (81,141 mln. litų).
 |
| „Arvi“ nuotr./Vidmantas Kučinskas |
„Prasidėjo rimtos investicijos, perkama įranga, pasirašomos sutartys. Per metus turime pastatyti utilizavimo fabriką, pašarų gamyklą, 20 fermų, skerdyklą ir mėsos perdirbimo gamyklą“, – vardijo V.Kučinskas.
Abu projektus finansuos bankas „BPS-Sberbank“, o juos planuojama užbaigti iki 2017 m. Tiesa, pirmosios kalakutienos produkcijos laukiama jau 2015-aisiais. Komplekse numatoma kasmet užauginti apie 420 tūkst. paukščių, pagaminti 5 tūkst. tonų kalakutienos produktų ir 40 tūkst. tonų pašarų. Skerdyklos pajėgumai turėtų siekti 6 tūkst. t gyvojo svorio. Jis turėtų būti toks pat, kaip veikiantis Lietuvoje, čia žadama sukurti 210 darbo vietų.
„Nusprendėme žengti į Baltarusiją, nes ten praktiškai nėra kalakutienos vartojimo, tuščia rinka ir labai didelis potencialas. Norime būti pirmieji, kurie įves į rinką kalakutieną“, – anksčiau Lietuvos žiniasklaidai yra sakęs verslininkas.
Baltarusijoje vidutinis kalakutienos suvartojimas per metus siekia mažiau nei 100 g žmogui, o Lietuvoje – beveik 3 kg. „Net jei pasieksime vieną kilogramą žmogui, tai jau reikš bent 10 tūkst. tonų produkcijos per metus“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Kučinsko, šiuo metu „Arvi“ daugiau plečiasi į Rytus. Baltarusijoje iš viso žadama investuojame 50,2 mln. eurų (173,3 mln. litų). Veiklą žadama plėtoti ir Rusijos Baškirijos regione.
„Čia esame stiprūs, “kieti„, turime technologijas ir galime plėstis, – portalui 15min.lt teigė V.Kučinskas. – Į Europą niekas nepriims, bet Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova… Verta ten investuoti, nes neši savo know how (žinias – red. past.). Paėmėme jas iš Vakarų, atgal nelabai pasiūlysime. Vystytis galima Rytų kryptimi.“
Į klausimą, ar šis regionas nekelia nerimo dėl neprognozuojamų politinių ir verslo aplinkos pokyčių (pavyzdžiui, „Arvi“ nudegė Serbijoje – valstybė nacionalizavo jos įsigytas trąšų gamyklos akcijas), pašnekovas atšovė: „Lietuvoje kartais baisiau. Visur gali būti nesąmonių.“ Jo teigimu, valstybė turi užtikrinti sutarčių laikymąsi, o kilus ginčams galima gintis Londono, Paryžiaus ar kituose arbitražuose.
Lietuvos kapitalo „Arvi“ įmonių grupės pagrindinės veiklos kryptys – trąšų, pašarų ir cukraus gamyba, kalakutienos perdirbimas ir gyvūninės kilmės atliekų utilizavimas. Prieš daugiau du dešimtmečius pradėję verslą mažame tekstilės ceche, šiandien marijampoliečiai valdo per 20 įmonių („Arvi fertis“, „Arvi cukrus“, „Baltkalis“, „Arvi kalakutai“, „Rietavo veterinarinė sanitarija“, Baltijos agroverslo institutą, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“, viešbutį „Europa Royale Marijampolė“ ir kitas), veikiančių Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Ukrainoje bei Kroatijoje.
Grupės apyvarta pernai buvo prognozuojama apie 800 mln. litų.
