Po kelerių metų sėkmė prognozuojama informacinių technologijų (IT), biotechnologijų, nanotechnologijų specialistams. Be to, paklausūs bus ir profesinį išsilavinimą įgiję darbuotojai – šaltkalviai, suvirintojai. O teisininkai, kaip ir socialiniai darbuotojai, toliau mins darbo biržos slenkstį.
Regis, abituriento kelias aiškus – rinktis perspektyvią profesiją ir negalvoti apie vadybininko, teisininko karjerą. Vis dėlto specialistai įspėja nemąstyti šabloniškai.
„Jaunimui norėtųsi palinkėti nepasiduoti spaudimui ir gąsdinimams. Svarbiausia rinktis tai, kas yra prie širdies. Jeigu žmogus atranda save, tai jis bet kokiomis sąlygomis ras erdvę, kur galės save realizuoti“, – įsitikinusi profesinio informavimo ir konsultavimo projekto „Euroguidance“ projektų vadovė Dovilė Rudzenskė.
Prognozės – slidus dalykas
D.Rudzenskė ragina nepasitikėti skelbiamomis ateityje paklausių profesijų prognozėmis.
„Prognozės, perspektyviausių profesijų sąrašai yra truputį neetiški ir netaktiški. Visiškai neaišku, kuo jie pagrįsti. Kaip mes galime žinoti, ko reikės po dešimt ar dvidešimt metų, jeigu mes nežinome, kokia ekonominė situacija bus po pusmečio?“ – retoriškai klausė D.Rudzenskė.
Abiturientas, net ir pasirinkęs itin paklausią profesiją, negali būti tikras, kad ras darbą.
„Labai daug kas priklauso nuo to, ką žmogus gali ir ko nori, dėl ko yra pasiryžęs stengtis. Jeigu jis pasirinks perspektyvią profesiją, bet jam ji bus visai neįdomi, nebus ir noro mokytis. Daug geriau studijuoti tai, kas patinka, kam turi gabumų ir dėl ko esi pasiruošęs stengtis“, – patarė Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ ekonomistė.
Jos teigimu, Lietuva išsiskiria Europoje aukštųjų mokyklų absolventų skaičiumi. Tuo tarpu darbdaviai intensyviai ieško ne tik, pavyzdžiui, IT specialistų, bet ir profesinį išsilavinimą įgijusių žmonių.
„Pastaruoju metu trūksta vairuotojų, suvirintojų. Taigi kartais kur kas geriau turėti profesinį, konkretų išsilavinimą, negu būti vienu iš tūkstančio vadybininkų, pretenduojančių į vieną darbo vietą“, – sakė ekonomistė.
Raktas į finansinę sėkmę
Statistika rodo, kad pernai didžiausius atlyginimus gavo energetikos ir IT sektorių darbuotojai. Tačiau įsidarbinimas šiose srityse finansinės sėkmės dar negarantuoja.
 |
| Danske nuotr./Gintautas Galvanauskas |
„Skirtingų sektorių pelningumas skiriasi ir – beje! – svyruoja, tačiau uždarbį pirmiausiai garantuoja geri darbo rezultatai. O juos lemia ne sektoriaus pelningumas, bet darbuotojo kvalifikacija, patirtis ir darbo įgūdžiai“, – įspėjo „Danske Bank“ generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas.
Be to, keičiasi tradicinė profesijų samprata. D.Rudzenskės teigimu, tradicinis apibrėžimas, kas yra specialybė, profesija, nyksta.
„Jeigu abiturientas pasirenka ekonomiką, tėvai dažnai klausia: o tai ką tu dirbsi, baigęs tokius mokslus? Reikia susitaikyti su tuo, kad iš studijų programos pavadinimo tikrai nebus aišku, ką dirbsi ateityje. Programos bus apibendrinančios, tarpdisciplininės, įvairios, nevienareikšmiškos ir nebūtinai rodys profesiją, darbo vietą, pareigybę, – aiškino D.Rudzenskė. – Dabar einama prie bendrųjų kompetencijų ir kūrybiškumo ugdymo. Jeigu studijuoji perspektyvią specialybę, bet esi nekūrybiškas, tai yra neperspektyvu.“
Bankininkai bus kitokie
Keičiasi technologijos, keičiasi ir reikalavimai darbuotojams. Pavyzdžiui, bankams ateityje reikės kitokių specialistų, nei dabar.
„Technologijos suteikia vis daugiau galimybių klientams bankines operacijas atlikti patiems, tad tendencija labai aiški: bankas ateityje bus vieta, kur pirmiausia ateinama finansinio patarimo, pasitarti kreditavimo klausimais, – aiškino G.Galvanauskas. – Kad patartum kitiems, kaip uždirbti daugiau pinigų, arba įvertintum, kiek rizikingas projektas, kuriam ieškoma finansavimo, turi pasižymėti analitiniu mąstymu ir, sakyčiau, budrumu: juk tik šiame versle parduodi prekę, t.y., kreditą, kurį dar reikės ir susigrąžinti. Skirtingos rinkos ir sektoriai išgyvena augimo ir traukimosi ciklus, todėl gebėjimas analizuoti ir prognozuoti pokyčius bankininkui yra būtinas. Finansavimo ieškantys klientai linkę optimistiškai vertinti savo riziką, todėl atsakomybė – dar vienas būtinas bankininko bruožas, reikalingas laikantis atsakingo skolinimo principų. Manau, šios savybės išliks svarbiausios ir ateityje.“
Būtinas kompiuterinis raštingumas
Ateityje dauguma darbuotojų, nesvarbu, kokia jų profesija, privalės išmanyti technologijas.
 |
| Nova media nuotr./Arijus Katauskas |
„Technologijos nėra nišinis dalykas – jos plinta horizontaliai. Pavyzdžiui, jei anksčiau gydytojui pakako gerai išmanyti savo profesiją, dabar jis dar privalo dirbti ir kompiuteriu, išmanyti tokius dalykus, apie kuriuos studijuodamas nieko nebuvo girdėjęs. Ir taip yra visose srityse“, – pastebėjo komunikacijos specialistas, įmonės „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.
Technologijos, kaip atskira studijų kryptis, jo teigimu, išnyks. Technologijos bus savaime suprantamos, jų reikės visų sričių specialistams.
Jeigu studijuoji perspektyvią specialybę, bet esi nekūrybiškas, tai yra neperspektyvu, – sako D.Rudzenskė.
„Mano mama dirba mokytoja. Ir ji sako, kad jai būtinas kompiuteris. Mokytojo nesugebėjimas dirbti kompiuteriu yra viena iš priežasčių, dėl ko jis nesusikalba su vaikais, – įsitikinęs A.Katauskas. – Beje, jeigu anksčiau „Microsoft“, „Apple“ buvo laikomos kompiuterių ar technologijų įmonėms, dabar labai sunku pasakyti, ar jos yra tokios. Jeigu jos kuria specialias kameras, kurias žmogus nurija ir gydytojas kompiuterio ekrane mato, kas paciento skrandyje, tai čia jau yra nebe technologijų, bet ir medicinos prietaisų kūrimo įmonė.“
Koją kiša stereotipai
D.Rudzenkės teigimu, švietimo sistema vis dar apaugusi stereotipais. Tačiau situacija po truputį keičiasi – žmonės keliauja, susipažįsta su gera patirtimi. Moksleiviai profesiją jau renkasi ne pagal tėvų ir mokytojų rekomendacijas, bet vis labiau gilinasi į tai, ko jie patys nori.
„Stereotipinis mąstymas, ypač tėvų, yra pakankamai paplitęs. Bet čia turbūt evoliucijos dalykai. Mums, kaip visuomenei, reikia išaugti iš tam tikrų savo įpročių, pavyzdžiui, klaidų netoleravimo. Jei kažką pasirinkęs suklydai, tai yra vertinama kaip tragedija. Neva iš tavęs jau nieko gero nebus, nors ta klaida gali būti didelė gyvenimo pamoka“, – sakė D.Rudzenskė.
