2022-aisiais BKT, klestinti Klaipėdos uosto įmonė, kurios atlyginimų pavydėjo visi uostininkai, ištvėrė didžiausią išbandymą Lietuvai vasario 1 d. sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.
Dėl to terminalas prarado visą savo krovinį.
Ne daug kas tikėjo, kad jis atsigaus ir pradės krauti kitus krovinius.
Dėl šio krovinio praradimo nukentėjo ne vien tik BKT, bet ir visas Klaipėdos uostas, kuriame baltarusiškos trąšos sudarė 32 proc. visų jo krovinių, geležinkelininkai, konteinerinės linijos, ekspeditoriai ir kt.
1997 metais įsteigtas BKT specializavosi mineralinių trąšų krovos srityje. Terminalas priima geležinkelio vagonus ir iškrauna krovinį į laivus arba priima laivus ir krauna krovinį iš laivo į vagonus.
Dar beveik prieš dvejus metus BKT buvo pirmaujanti Klaipėdos uoste kompanija pagal metinę krovinio apyvartą, siekiančią apie 11 mln. tonų krovinių, uostui duodanti 30 proc. visų jo pajamų.
Buvo sutvarkyta visa infrastruktūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rekonstruotos krantinės.
Vienu metu bendrovė galėjo krauti tris „Panamax“ tipo laivus, kurių grimzlė – 13,8 metro.
Per dieną joje buvo priimama ir iškraunama po 7 geležinkelio sąstatus, o piko momentais – ir iki 10 sąstatų, t. y. 640 vagonų.
Nuo pernai pavasario šiai įmonei vadovauja R. Malininas, joje dirbantis nuo 2004-ųjų, t. y. jau 20 metų, prieš tai ėjęs vykdomojo direktoriaus pareigas.
Žiniasklaidoje buvo pranešama, kad nuo kovo 31 d. iki gegužės 31 d. bus atleisti 136 darbuotojai iš BKT tuo metu dirbusių 141.
R. Malininas sako, kad nebuvo visi darbuotojai atleisti, nes niekada nemanyta, kad įmonė nebedirbs.
„Nuo pat pradžių mes tikėjome, kad krovinių nebuvimas – tik laikinas momentas, reikia tik išgyventi tą laikotarpį ir pasiruošti kitiems kroviniams, kitoms sąlygoms.
Žinoma, supratome, kad tas laikotarpis, kol tranzitinių krovinių srautas per terminalą nepajudės, truks ne vienerius metus.
Privalėjome keisti strategiją. Kalbėjome ir su Uosto direkcija, ir visiems pasakėme, kad mūsų terminalas nėra susijęs tik su tuo vienu kroviniu, kurio neliko, kad mes ateisime į rinką ir pasiūlysime Klaipėdos uoste savo kaip grūdų terminalo paslaugas, nes kito kelio nėra.
Tai niekam nebuvo maloni žinia, nes rinkoje atsirado dar vienas pajėgus konkurentas.
Norėdami kuo greičiau sulaukti pokyčių, davėme sau žodį, kad pagrindinės komandos neatleisime iš darbo niekada, t. y. 15 administracijos darbuotojų, ir 15 uosto darbininkų, dirbančių krantinėse prie laivų, sandėliuose.
Terminalas – didžiulis gyvas mechanizmas. Net jeigu kroviniai nekraunami, jo įranga – transporteriai, elevatoriai turi suktis. Reikėjo žmonių, kurie visa tai prižiūrėtų.
Per tą laikotarpį sugebėjome išlaikyti savo mechanikų, elektromechnikų ir krovėjų komandą.
Matydami, kad pragyvenimas brangsta, supratome, kad negalime jiems mažinti atlyginimų ir sakyti, kad jūs pakentėkite.
Bet kuriuo atveju mes siekiame išlaikyti terminalo profesionalumą ir reputaciją. Tai pagrindinė mūsų nuostata. Tiems žmonėms, kurie buvo atleisti dėl etatų mažinimo, išmokėjome itin dideles išeitines kompensacijas, viskas buvo daroma taip, kaip reikalauja įstatymai.
O tiems, kurie pasiliko ir dirba dar ir dabar, esame labai dėkingi už pasitikėjimą“, – sako R. Malininas.
Darbuotojų iš ankstesnio laikotarpio yra likę šiek tiek mažiau negu pusė. Šiuo metu BKT turi beveik 40 uosto darbininkų ir 14 administracijos darbuotojų.
