Planuoja plėtrą Europoje
„Subway“ planuoja sparčią plėtrą visoje Europoje. Iki kitų metų galo Senajame žemyne turėtų atsidaryti dar maždaug tūkstantis „Subway“ restoranų.
„Jiems pasiseks, jei jie atsidarys šalia verslo centrų, kur daugiau pasaulio matę žmonės su aukštesnėmis pajamomis“, – sako Mindaugas Lapinskas.
Pernai „Subway“ pardavimai Europoje augo 18 proc. – tai dvigubai daugiau nei pasauliniai pardavimai (9 proc.).
Dabar didžiausią plėtrą bendrovė vykdo Jungtinėje Karalystėje, iki metų pabaigos ketina atidaryti restoranus naujose rinkose – Latvijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.
„Subway“, kuris dabar visame pasaulyje turi daugiau nei 40 tūkst. greito maisto restoranų, prieš dešimtmetį Lietuvoje neįsitvirtino – tuomet sumuštinių kainos Lietuvos pirkėjams buvo per aukštos, o tinklas – niekam nežinomas Lietuvoje.
Dabar daugiau pasaulio matę lietuviai apie „Subway“ yra bent jau girdėję, o neretas į Lietuvą grįžęs emigrantas – ir ragavęs sumuštinių.
Kad brangus produktas gali būti puikiai perkamas ir mėgstamas, rodo „Coffee Inn“ pavyzdys. Prieš atsidarant „Coffe Inn“ niekas nebūtų pagalvojęs, kad už kavos puodelį žmonės negailės aštuonių ar dešimties litų.
Antras kartas turėtų būti sėkmingas
Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas pabrėžia, kad dabar „Subway“ sumuštinių kainos
 |
| Mindaugas Lapinskas |
lietuviams jau nebėra tokios neįkandamos kaip prieš dešimtmetį: „Subway“ jau sėkmingai konkuruoja Lenkijoje, ten kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje restorane „McDonald's“. Šia prasme „Subway“ turėtų rimtesnę galimybę konkuruoti. Kitas dalykas, kuris dabar skiriasi nuo tų laikų, kai „Subway“ nesėkmingai bandė ateiti pirmą kartą, Lietuvoje valgymo gatvėje kultūra yra labiau išpopuliarėjusi.“
M.Lapinskas priduria, kad valgymo gatvėje kultūrą išpopuliarinti labiausiai padėjo kebabų pardavėjai. Jis neabejoja, kad lemiamos įtakos „Subway“ sėkmei ar nesėkmei Lietuvoje turės prekybos vietų pasirinkimas ir pirkėjų segmentas, į kurį tinklas orientuosis: „Jei „Ikea“ ar „H&M“ yra iš tų įmonių, į kurias važiuoja žmonės iš Minsko, tai į „Subway“ iš Minsko niekas ne tik kad nevažiuos, bet greičiausiai nestatys automobilio, kad iki restorano eitų 50 ar 100 metrų. Jiems pasiseks, jei jie atsidarys šalia verslo centrų, kur daugiau pasaulio matę žmonės su aukštesnėmis pajamomis.“
Pigiau nei restoranai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad dabar Lietuvos vartotojų perkamoji galia ir įpročiai yra gerokai pasikeitę nuo tada, kai „Subway“ čia mėgino įsitvirtinti pirmą kartą. Nors gyventojų nuo tada Lietuvoje sumažėjo 13 proc., perkamoji galia, ypač didmiesčiuose, kur pirmiausiai ir taikysis įsikurti „Subway“, gerokai padidėjo.
 |
| Nerijus Mačiulis |
„Žiūrėdami į „Hesburger“ plėtrą „Subway“ galbūt nusprendė, kad ir jų produktas čia gali turėti daug vartotojų. Kaina yra vienas veiksnys, o produkto patrauklumas yra kita. Reikia pripažinti, kad „Hesburger“, „McDonald's“ ar KFC yra ne tas pats, ką siūlo „Subway“. Tas pats yra tik formatas“, – svarsto N.Mačiulis
Sėkmingą „Subway“ plėtrą Europoje tuo metu, kai čia siautė skolų krizė, pasak ekonomisto, lėmė ta pati priežastis, dėl kurios išpopuliarėjo ir kitos greito maisto įstaigos: „Greito maisto restoranai nėra pigūs visiems šalies gyventojams, bet jie yra gerokai pigesni negu įprasti restoranai. Greito maisto restoranų sėkmės veiksnys ir yra tai, kad didelėje dalyje Europos ir kitų pasaulio šalių finansinė būklė yra šiek tiek prastesnė, jie daugiau taupo ir ieško pigesnių alternatyvų.“
