Vasaros pabaiga Klaipėdos uoste buvo itin įtempta. Paskutinėmis vasaros dienomis milžiniškas, 110 000 tonų keliamosios galios laivas, skirtas sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti, iki atviroje jūroje esančios inkaravietės iš Juodkalnijos atplukdė doką. Čia jis buvo nuleistas į vandenį ir keturiais vilkikais buksyruojamas į uostą. Tam buvo sutelktos didelės pajėgos.
Jame bus galima remontuoti tiek maksimalių parametrų, tiek specialios paskirties laivus: ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas aprūpinančius ir kitus laivus.
Neabejojama, jog didžiausias dokas Baltijos šalyse Klaipėdos uostui suteiks naujų konkurencinių galimybių laivų remonto sektoriuje, juolab, kad jame bus galima remontuoti tiek maksimalių parametrų, tiek specialios paskirties laivus: ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas aprūpinančius ir kitus laivus.
Per aštuonis šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą įplaukė 111 laivų mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Krovinius gabena vis didėjantys laivai. Dokas yra tarsi vienas simbolių Klaipėdos uostui šioje srityje žengti į naują segmentą.
„Į Klaipėdos uostą įvestas dokas yra labai reikšmingas laivų statybos ir remonto segmente. Jau kalbama apie 200 dažytojų poreikį, tad tai papildomai kuriama pridėtinė vertė uoste. Tai rimta žinia, prisidedanti prie Klaipėdos uosto žinomumo didinimo pasauliniu mastu, nes toks dokas leis priimti didžiausius „Panamax“ tipo laivus“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Ieškoma sąlyčio taškų su universitetu
Keičiantis technologijoms, kartelė, pasak A.Vaitkaus, Klaipėdos uostui keliama vis aukščiau. Viliamasi, kad inovacijos gims bendrystėje su Klaipėdos universitetu, kurio mokslininkai bendradarbiauja su uosto įmonėmis. Planuojama, kad ateityje mokslininkai galėtų prisidėti Klaipėdos uoste diegdami atsinaujinančius energetikos šaltinius, elektrai gaminti pakinkydami ne tik vėją, bet ir sroves.
„Šios energijos panaudojimas uosto veikloje gerintų ekologinę situaciją. Turime srovių, kurios yra apie pusę mazgo ir daugiau, reversinė srovė irgi gali būti išnaudojama generuoti elektros energijai. Tai galėtų būti šalia molų esančioje akvatorijos dalyje. Tai viena iš sričių, kur norėtume įdirbio su Klaipėdos universitetu. Pritaikyti naujas inovacijas būtų puiki galimybė perstatant uosto vartus, tačiau tam reikėtų atskirų specialistų parengimo. Tokių nelabai daug turime, tačiau kodėl gi ne Klaipėdoje ir ne uoste?“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Skatina aplinkosaugines iniciatyvas
Nors Uosto direkcija atsakinga už infrastruktūros priežiūrą Klaipėdos uoste ir pati ūkinės veiklos (krovos) nevykdo, su uostu susiję klausimai atskrieja į šią įmonę. Anot A.Vaitkaus, kiekviena kompanija Klaipėdos uoste veikia savarankiškai ir už veiklą atsako pati, tačiau, žinoma, Uosto direkcija nėra nuošaly. Siekdama stebėti ir gerinti ekologinę situaciją Klaipėdos uoste, direkcija pernai skirtingose uosto vietose įdiegė tris stacionarias aplinkos matavimo stosteles, įsigijo ir mobilią taršos matavimo įrangą. Šiaurinėje uosto dalyje sumontuoti dujų detektoriai, leidžiantys stebėti galimus nutekėjimus bei dujų koncentraciją ore ir žaibiškai reaguoti įvykus incidentui.
Kai Europoje girdime, kad į uostus 60-80 proc. krovinių atkeliauja autotransportu, į Klaipėdos uostą, atvirkščiai, 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliu, - sakė A.Vaitkus.
„Turime ekologiško uosto siekį. Kai Europoje girdime, kad į uostus 60-80 proc. krovinių atkeliauja autotransportu, į Klaipėdos uostą, atvirkščiai, 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliu. Sveikinu geležinkelio vadovus, kurie įtikino ir grūdų augintojus bei prekybininkus, jog šiais metais užtikrinant vagonų parką ir pervežimo sąlygas, grūdų geležinkelio transportu vis daugiau pateks į Klaipėdos uostą, dar labiau gerinant situaciją mieste“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
Didelio masto aplinkosauginiai darbai šiuo metu verda Malkų įlankoje, kur prie krantinių bus valomas užterštas gruntas. Užteršto grunto išvalymo, apdorojimo ir sandėliavimo projektas turi didelę reikšmę visai Malkų įlankos teritorijai, kadangi prieš atliekant gilinimo ir kitus darbus būtina tinkamai išvalyti per daugelį metų susikaupusius teršalus šioje akvatorijos dalyje apsaugant aplinką nuo žalingo poveikio.
Uosto krovos bendrovės sparčiai diegia naujausias technologijas, kurios pasitarnauja ir gerinant ekologinę situaciją. Štai „Klasco“ ir „Kaminera“ naudoja energiją taupančius ir tyliau dirbančius krantus, „Bega“ statosi jau trečią robotą, leidžiantį taupyti energetinius resursus ir aplinką.
