Neišradinėja dviračio
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – vienas iš kovos su gamtos teršimu būdu, kuriuos jau seniai taiko daugelis Europos valstybių, tikino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas.
Gamtos tarša – nemenka ir Lietuvos problema, todėl ir buvo nuspręsta eiti šiuo keliu.
Gamtos tarša – nemenka ir Lietuvos problema, todėl ir buvo nuspręsta eiti šiuo keliu.
Vokietijos, Danijos, Švedijos ir net Estijos patirtis rodo, kad minėta sistema leidžia surinkti net 80–90 proc. pakuočių atliekų. Gamtos tarša – nemenka ir Lietuvos problema, todėl ir buvo nuspręsta eiti šiuo keliu. „Mūsų sistema bus labai panaši į naudojamą Estijoje. Estai tai darė vieni ir pirmą kartą, taigi neturėjo su kuo pasikonsultuoti. Mes šiuo klausimu laimime. Einam patikrintu keliu“, – kalbėjo G.Varnas. Tiesa, šios sistemos įdiegimo link juda ir latviai.
Sukurti tokią sistemą, pasak G.Varno, nelengva ir nepigu. Būtent todėl lietuviai pradėjo tam ruoštis anksčiau nei estai. „Prekybos centrams reikia paruošti ir sandėliavimo patalpas, reikia įrengti ir taromatus, į patalpas pravesti elektrą, internetą“, – apie darbų eigą kalbėjo įmonės direktorius.
Atsieis – apie 30 mln.eurų
Iki vasario mėnesio Lietuvoje planuojama pastatyti net 1 000 taromatų. Su taromatų tiekėjais, G.Varno teigimu, sutarta, kad jų kiekį bus galima ir mažinti, o prireikus ir didinti. Lietuvoje bus įrengiami trijų talpų taromatai. Tai, kokio dydžių taromatus ir kur statyti, buvo sprendžiama pagal parduotuvės dydį, vietovę ir vartotojų srauto intensyvumą.
Taromatai, pasak L.Vilimo, – patikimiausias būdas surinkti minėtą tarą, nes įrenginys nuskenuoja pakuotes ir tiksliai suskaičiuoja, kiek jų yra. Vis dėlto, su kai kuriomis prekybos vietomis tariamasi ir dėl to, kad vienkartinių gėrimų pakuotes bus surenkamos rankomis. „Užstato sistemos administratorius“ direktorius patikino, kad visos tam reikiamos priemonės prekybos centrams bus suteiktos – maišai, laikikliai ir pan.
Nešti į taromatus ar parduotuvių darbuotojams vartotojai galės alaus, alaus kokteilių, nealkoholinių gėrimų, giros, visų tipų vandens, sulčių ir nektarų PET, metalines ar stiklines pakuotes. Svarbu tai, kad prekės, kurios dalyvaus „Užstato sistemoje“, bus paženklintos specialiu ženklu. L.Vilimas perspėjo, kad žmonės nepradėtų kaupti pakuočių jau dabar, nes kol kas prekės dar nepaženklintos ir jų nei taromatai, nei parduotuvių darbuotojai priimti negalės.
Užstato dydis – 10 euro centų
Užstato dydis – 10 euro centų
Visai minėtai sistemai įrengti planuojam skirti kone 30 mln. eurų. Didžiausia dalis – 22 mln. – taromatų tinklui ir aptarnavimo sistemai sukurti, o dar 7 mln. – skaičiavimo centrui ir kitiems parengimo darbams. Pasak įmonės direktoriaus, nemenkos diskusijos vyko dėl užstato kainos, tačiau galutinis sprendimas jau priimtas, tai bus 10 euro centų. Tokio pat dydžio užstatas yra ir Estijoje. Sistema startuoja jau vasarį, todėl darbų, kaip teigė G.Varnas, dar daug.
Šiuo metu intensyviai visoje Lietuvoje įrenginėjami taromatai ir sudaromos sutartys su prekybos centrais. Prisidėti prie užstato sistemos jau sutiko didieji prekybos centrai „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Prisma“ bei dar 10 šalies gamintojų. Vedamos derybos ir su kitais prekybos centrais bei užsienio gamintojais. Pasak įmonės vadovo, šiuo metu pasirašytos sutartys dėl dviejų trečdalių pakuočių surinkimo. G.Varnas pridūrė, kad vasarį planuojamas tik sistemos startas, po kurio dar laukia trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis. Tačiau visiškai įsivažiuoti ketinama iki gegužės 1-osios.
