Antrą savaitę užsilaikius žvarbiems orams, prekybos centrų lentynose nebeliko šiltų kojinių ir pėdkelnių. Viename uostamiesčio prekybos centre storesnių moteriškų pėdkelnių pirmadienio vakarą nė su žiburiu negalėjai rasti. Kojinių gamintojai tikina jau po pirmųjų šaltesnių dienų pajutę susidomėjimą storesniais mezginiais.
Tuština sandėlius
„Sekasi gerai, kai šalta“, – juokėsi vienos didžiausių kojinių gamintojų – „Skinijos“ – rinkodaros projektų vadovė Inga Kanapickienė. Šiuo metu bendrovės staklės dirba visu pajėgumu, jas prižiūri trys pamainos darbininkų.
„Sekasi gerai, kai šalta“, – juokėsi vienos didžiausių kojinių gamintojų – „Skinijos“ – rinkodaros projektų vadovė Inga Kanapickienė.
„Dabar mezgamos kojinės bei pėdkelnės pavasariui ir vasarai. Žieminių kojinių jau buvome paruošę anksčiau, dabar bereikia išvežioti. Šios produkcijos pardavimai stipriai priklauso nuo oro. Kokie galėjo būti gruodį vilnonių kojinių pardavimai, kai lauke buvo pliusinė temperatūra?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Apie 40 proc. „Skinijos“ numegztų kojinių lieka Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į Skandinaviją, Vakarų Europą, JAV.
Anot I.Kanapickienės, atšalus moterys dažniau renkasi šiltas megztas pėdkelnes, sintetines, nors ir storesnes, atideda į šalį. „Vyriškas, jei taip galima pasakyti, pėdkelnes mezgame berniukams iki 7 metų. Vyresniame amžiuje šio produkto paklausa sumažėja. Vyrai šaltuoju sezonu renkasi termo rūbus“, – aiškino „Skinijos“ atstovė.
Maždaug tolygiai visus metus perkamos klasikinės juodos kojinės – jos paklausios tiek vasarą, tiek žiemą.
Pėdutes keičia storos vilnos kojinės
„Spartos“ kojinių gamintojai stebi, kaip iš sandėlių į prekybos centrus pastarosiomis dienomis išvežami vis didesni kiekiai šiltųjų kojinių.
„Gruodį jų niekam nereikėjo, matėme, kad netgi vadinamąsias pėdutes moterys pirko – juk lauke buvo neįprastai šilta“, – pastebėjo „Spartos“ komercijos direktorė Rūta Neironienė.
Lietuviai, anot jos, vis dar mėgsta storesnes vilnones kojines. Kitose šalyse išpopuliarėję plonesni vilnos gaminiai.
Apie 45 proc. produkcijos 160 darbuotojų turinti „Sparta“ palieka Lietuvos rinkoje, visa kita eksportuojama. Lietuvoje megztos kojinės pasiekia ir tolimąją Naująją Zelandiją, Australiją.
„Kojinė daug kam atrodo paprastas gaminys. Tačiau mūsų dizainerė dirba daug – stebi tendencijas, domisi naujovėmis“, – aiškino R.Neironienė. „Spartos“ staklės mezga ir specialias kojines žvejams bei medžiotojams.
„Ar atšalus orams prekyba padidėjo – pasakysime tik tada, kai jau matysime rezultatus, tačiau akivaizdu, kad judesys yra“, – teigė pašnekovė.
Pirštuotos kojinės nebedomina
Gargžduose įsikūrusi nedidelė mezgykla „Knitas“ didesnio rinkos sujudimo atšalus orams nepajuto.
„Prekes išvežiojome jau anksčiau, dabar, matyt, visi tikisi, kad greit atšils ir tokių kojinių nebereikės“, – svarstė bendrovės, kurioje dirba 25 žmonės, finansininkė Renata Rudgalvienė.
Mezgame ir pirštuotas kojines. Anksčiau jas pirkdavo ir net labai. Tačiau kažkodėl prekybos centrai jų nebenori. Atrodo, pirkėjų yra, bet neįsiūlome ir viskas.
Maždaug pusė Klaipėdos rajone pagamintos produkcijos eksportuojama, kita dalis išvežiojama po didžiuosius šalies prekybos centrus.
„Mezgame ir pirštuotas kojines. Anksčiau jas pirkdavo ir net labai. Tačiau kažkodėl prekybos centrai jų nebenori. Atrodo, pirkėjų yra, bet neįsiūlome ir viskas“, – apgailestavo „Knito“ atstovė.
Ji pastebėjo, kad pastaraisiais metais pirkėjai nebenori vien juodų ar pilkų kojinių. Dairomasi vis ryškesnių, margesniais raštais gaminių. „Ypač jauni žmonės ieško ryškesnių, žaismingesnių kojinių“, – pasakojo pašnekovė.
