Agentūra „Reuters“, remdamasi finansų grupės atstovu spaudai, pranešė, jog „Danske Bank“ veiklos normų atitikimo skyriaus vadovas Andresas Jorgensenas, šias pareigas einantis nuo 2014 metų, iš jų pasitrauks lapkričio mėnesį.
Balandį atsistatydino „Danske bank“ valdybos narys Larsas Morchas, kuris nuo 2012-ųjų buvo atsakingas už finansų grupės veiklą Baltijos šalyje.
„Bloomberg“ agentūra šio mėnesio pradžioje rašė, jog per „Danske Bank“ Estijos filialą galėjo būti išplauta iki 7 mlrd. eurų – per dukart daugiau nei buvo apytikriai suskaičiuota anksčiau. Tai – vienas didžiausių žinomų pinigų plovimo atvejų Europoje. Tokia suma atitinka maždaug trečdalį „Danske Bank“ rinkos vertės, apie 3 proc. Danijos bendrojo vidaus produkto (BVP), apytikriai trečdalį Estijos BVP.
Šį incidentą, apie kurį pirmasis pranešė Danijos verslo laikraštis „Berlingske“, preliminariai nagrinėjęs Danijos finansų rinkos reguliuotojas gegužę nusprendė realios baudos „Danske Bank“ dėl to neskirti. Finansų grupė atsipirko pluoštu įspėjimų dėl veiklos neatitikimų keliamiems reikalavimams, taip pat nurodymais pašalinti veiklos pažeidimus.
Šis pinigų plovimo skandalas apima 2007-2015 metų laikotarpį, tačiau pats „Danske Bank“ išsamų jo tyrimą pradėjo tik pernai rugsėjį, jam vadovauti pasamdęs buvusį Danijos žvalgybos tarnybos vadovą Jensą Madseną.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“, remdamasis nutekintais tyrimų duomenimis, skelbė, jog per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais.
Šių metų balandį „Danske Bank“ paskelbė Baltijos šalyse nutraukiantis paslaugų teikimą privatiems ir vietos verslo klientams ir ateityje, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje orientuosis tik į Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei tarptautinių korporacijų aptarnavimą.
„Danske Bank“ gali grėsti 600 mln. eurų bauda – analitikai
Kilus įtarimams, kad „Danske Bank“ buvo tapęs vienu didžiausių Europoje pinigų plovimo centrų, bankui gali tekti sumokėti per 600 mln. eurų baudą, rašo agentūra „Bloomberg“, cituojanti analitikus.
Kol kas nepateikta jokių kaltinimų ir niekas nebuvo nuteistas, tačiau analitikai jau spėlioja, kokią baudą bankui gali tekti sumokėti už tai, kad jis nesutrukdė plauti pinigus per savo Estijos filialą.
Pagal penkių analitikų agentūrai pateiktus įverčius, galima bauda gali sudaryti nuo 300 mln. eurų iki 4,7 mlrd. eurų, arba vidutiniškai maždaug 600 mln. eurų. Beje, mažiausiai du iš šių ekspertų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė neatmetantys galimybės, jog „Danske Bank“ apskritai išvengs baudos.
Bet kuriuo atveju banko akcijų kurso kritimas rodo, kad rinkoje pranašaujama, jog bankui gali būti skirta net iki 5 mlrd. eurų baudų ir investuotojai jau į tai atsižvelgė, pareiškė dar vienas „Bloomberg“ apklaustas analitikas.
Įtariama, kad per „Danske Bank“ Estijos filialą buvo išplauta daugiau kaip 7 mlrd. eurų, kurie 2007–2015 metais į Europą buvo nukreipti iš Azerbaidžano, Rusijos ir Moldovos, pareiškė Billas Browderis – fondų valdytojas, vadovaujantis pasaulinei kampanijai prieš Kremliaus korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus.
B. Browderis, kuris yra vienas iš investicijų fondo „Hermitage Capital“ įkūrėjų ir jo generalinis direktorius, yra pareiškęs, jog dėl banko rengiasi pateikti skundą Danijos prokuratūrai.
„Dabar dėl banko elgesio yra kilęs tarptautinis skandalas“, – pareiškė jis interviu agentūrai „Bloomberg“. B. Browderis taip pat planuoja pateikti skundą Estijoje.
Pernai rugsėjį „Danske Bank“ pranešė, jog išplėtė tyrimą dėl Estijos filialo klientų ir pavedimų, atliktų 2007–2015 metų laikotarpiu. Tyrimui vadovauja buvęs Danijos žvalgybos agentūros vadovas Jensas Madsenas.
2017 metų spalį Paryžiaus pirmosios instancijos teismas pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą 2008–2011 metų laikotarpiu. Danijos dienraščio „Berlingske“ duomenimis, Prancūzijos tyrimas yra susijęs su Rusijos advokato Sergejaus Magnickio byla.
Balandžio pabaigoje „Danske Bank“ paskelbė, jog artimiausiu metu Baltijos šalyse nutrauks paslaugų teikimą privatiems ir vietos verslo klientams ir ateityje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje orientuosis tik į Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei tarptautinių korporacijų aptarnavimą.
