Arijandas Šliupas nuo kovo mėnesio vadovauja valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ valdybai. Tai tapo savotišku iššūkiu oro uostus valdančiai įmonei, nes jai tenka bylinėtis dėl parašo, kurį A.Šliupas padėjo prieš 12 metų.
Išnuomojo žemę
Tuo metu jis vadovavo Kauno oro uostui ir pasirašinėjo visus svarbiausius dokumentus. Vienas jų iki šiol nagrinėjamas teisme.
2008 metais tuometis „Kauno aerouostas“ pasirašė sutartį dėl valstybinės žemės nuomos su bendrove „Aviacijos paslaugų centras“, labiau žinoma „APCargo“ vardu. Šiandien aiškėja skandalingos sutarties sąlygos.
Bet pirmiausia – kas yra tas „Aviacijos paslaugų centras“? Tai Kauno oro uosto pašonėje veikiančio „Hoptrans“ holdingo įmonė.
Bendrovė skelbia užsiimanti aviacinių krovinių gabenimu, sandėliavimu. Neseniai „Hoptrans“ Susisiekimo ministerijos užsakymu iš Kinijos gabeno medicinos apsaugos priemones. Sutartis – 2 milijonų eurų vertės.
Akivaizdu, kad tokiai įmonei tuomet reikėjo žemės sandėliams, kur galima krovinius saugoti. Pati įmonė veikia Kauno oro uosto pašonėje. Žemė priklauso valstybei, tačiau ją buvo galima išsinuomoti. Tą ir padarė „Aviacijos paslaugų centras“.
Be jokio aukciono
Teisminiame procese paaiškėjo skandalingi faktai, kokiomis sąlygomis valstybinė žemė buvo išnuomota. Pavyzdžiui, nežinia kodėl, tačiau žemė privačiai bendrovei atiteko net ne aukciono būdu. Tai „Lietuvos oro uostai“ išsiaiškino tik praėjus dešimčiai metų po sutarties.
Valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ komunikacijos vadovas Marius Zelenius 15min patvirtino, kad pasirašytos sutartys dėl valstybinės žemės nuomos buvo sudarytos ne aukciono tvarka, galimai tam nesant teisinio pagrindo.
Todėl bendrovė 2018 m. spalio 22 d. ieškiniu inicijavo teisminį procesą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisminis procesas vyksta iki šiandien, o A.Šliupas per tą laiką tapo „Lietuvos oro uostų“ valdybos pirmininku.
Sudėtinga net nutraukti sutartį
Paaiškėjo, kad jei žemė būtų išnuomota aukciono būdu, valstybė galėjo gauti žymiai didesnę kainą. „Įmonės manymu, žemės sklypo dalių, kurios išnuomotos pagal šias sutartis, rinkos nuomos kaina galėjo būti žymiai aukštesnė, nei numatyta šiose sutartyse“, – 15min patvirtino M.Zelenius.
Kokios tos kainos? 15min gautais neoficialiais duomenimis, sutarta nuomos kaina siekė vos 18 centų už kvadratinį metrą, kai rinkoje kainos už tokioje vietoje esančią žemę svyravo nuo 1 iki 3 eurų.
Maža nuomos kaina be jokio aukciono – ne vienintelė sąlyga, po kuria pasirašė tuometis Kauno oro uosto vadovas A.Šliupas.
Ne mažiau skandalinga ir tai, kad oro uostui nutraukti sutartį dabar būtų labai sudėtinga. „Lietuvos oro uostų“ strateginės komunikacijos vadovas M.Zelenius atskleidė, kad sutartyje nėra išspręstas nuomininko pastatytų statinių nuosavybės likimas po sutarties pasibaigimo.
Todėl dėl netinkamai pasirašytų sutarčių „Aviacijos paslaugų centras“ turės teisę ne aukciono būdu sudaryti žemės nuomos sutartį papildomam terminui, teigė atstovas.
Kitaip tariant, kol ten stovi sandėliai ir kiti pastatai, nuomininkas galės kiek norės pratęsti terminus. Tiesa, „Lietuvos oro uostai“ reikalauja nugriauti šiuos pastatus, tačiau tai gali nuspręsti tik teismas. Ar šis nuspręs, kad Kauno oro uoste reikia nugriauti dalį pastatų? Sunkiai tikėtina.
Taigi galima sakyti, kad sandoris su lengvatine kaina iš esmės yra be galimybės jį nutraukti. „Lietuvos oro uostai“ įsitikinę, kad jei būtų skelbtas konkursas, kaina ir kitos sąlygos būtų kitos, naudingesnės valstybei.
Bendrovės vadovė: sutartis mes persirašėme
„Aviacijos paslaugų centro“ vadovė Jūratė Šupinienė 15min atskleidė, kad tuometinio Kauno oro uosto ir bendrovės sutartiniai santykiai tęsiasi nuo 1998 metų.
„Dėl įvykusios žemės reformos, 2008 metais Kauno oro uosto prašymu ir atitinkamų institucijų pritarimu, buvo persirašytos prieš tai galiojusios žemės sklypo dalių nuomos sutartys. Jokių naujų sutarčių pasirašyta nebuvo. Nuomos santykiai tęsiasi iki šiol“, – sakė ji.
Pasak vadovės, sutartys buvo sudarytos teisėtai tuometinio Kauno oro uosto prašymu ir atitinkamų institucijų pritarimu, traktuojamos kaip sutartinių santykių, besitęsiančių nuo 1998 m. tąsa.
„Be to, visada egzistavo faktinės aplinkybės, išpildančios žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygas“, – teigė J.Šupinienė.
Visų Lietuvos oro uostų valdomų valstybinės žemės sklypų nuomos kainos, tiek aukciono, tiek ne aukciono būdu yra nustatomos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta kainų skaičiavimo metodika, – pabrėžė vadovė.
„Jokių išimčių UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atžvilgiu taikyta nebuvo ir nėra. Mūsų žiniomis, visiems tuometiniams Kauno oro uosto nuomininkams sutartys buvo pratęstos tokiomis pačiomis sąlygomis“, – sakė ji. Teisinio ginčo bendrovė nekomentuoja.
Žalą paskaičiuotų po teismo sprendimo
Kokią žalą valstybei padarė šis sandoris? Tai būtų galima paskaičiuoti įvertinus, kiek realiai kainuoja žemės nuomos kaina oro uoste.
„Jeigu teismas nustatytų, kad žemės nuomos sutartys buvo sudarytos ne aukciono būdu tam nesant teisinio pagrindo, būtų vertinama, kiek pajamų neteko oro uostas“, – tvirtino M.Zelenius.
Bylinėjimasis trunka jau dvejus metus, o artimiausias posėdis – birželį Kauno apylinkės teisme.
Beje, „Lietuvos oro uostai“ ieškinį pateikė ne tik „Aviacijos paslaugų centrui“, bet ir Kauno rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tretieji asmenys – UAB „FL Technics“, UAB TNT.
Kaip teigė Kauno apylinkės teismo padėjėja Indrė Cvilikaitė, ginčas byloje kyla dėl to, ar sudarytos žemės nuomos lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) sutartys.
„Ieškovas įrodinėja, kad valstybinės žemės nuomos sutartys prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes buvo sudarytos ne aukciono būdu. Dėl to šios sutartys turi būti pripažįstamos niekinėmis arba negaliojančiomis, o ant valstybinės žemės nelegaliai esantys statiniai turi būti nugriauti.
Atsakovai įrodinėja, kad įstatymai sutarčių sudarymo metu numatė galimybę jiems be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, todėl jos sudarytos teisėtai“, – informavo teismo atstovė.
Kaip gali viskas pasikeisti, kai „Lietuvos oro uostų“ valdybai pradėjo vadovauti tas pats A.Šliupas, padėjęs parašus ant skandalingos sutarties?
„Lietuvos oro uostų“ pozicija nepasikeitė po to, kai A. Šliupas buvo paskirtas į bendrovės valdybą ar buvo išrinktas jos pirmininku, sako M.Zelenius.
A.Šliupas: jokių įstatymų nepažeidžiau
Pats A.Šliupas sako esantis ramus, o sutartį dėl valstybinės žemės nuomos tuo metu pasirašęs pagal tuometinius įstatymus. „Sutartis buvo pasirašyta pagal tuomet galiojusius teisės aktus. Žemę patikėjimo teise valdė oro uostas, todėl mes tuo metu taip supratome. Nesijaučiu nusižengęs įstatymams“, – 15min teigė A.Šliupas.
Be to, jis nemato jokio galimo interesų konflikto. „Valdyba, kuriai vadovauju, nesprendžia teisinių ginčų. Čia administracijos atsakomybė“, – sakė jis. Jis kartojo, kad taip tuo metu buvo suprantami įstatymai.
Kodėl žemė išnuomota ne aukciono būdu? A.Šliupas sako nenorintis veltis į detales ir komentuoti to.
Deklaracijoje – nė žodžio apie praeitį
Negana to, paaiškėjo, kad naujasis „Lietuvos oro uostų“ valdybos pirmininkas yra dirbęs vienoje iš „Hoptrans“ įmonių. Būtent „Hoptrans“ holdingui ir priklauso „Aviacijos paslaugų centras“. Bet apie tai A.Šliupo interesų deklaracijoje – nė žodžio.
„Taip, esu dirbęs vienoje iš „Hoptrans“ įmonių, bet suėjo senaties terminas, todėl neprivalau to nurodyti“, – tvirtino A.Šliupas.
Beje, jis dirbo ir kitose su aviacija susijusiose įmonėse, tačiau to irgi nėra deklaravęs. Šiuo metu A.Šliupas dar yra įmonės „Skyways Technics“ MRO projektų plėtros vadovas, tačiau ir to nėra deklaracijoje.
Deklaracija – jo reikalas
Kodėl A.Šliupas nėra deklaravęs savo interesų verslo bendrovėse?
„Viešų ir privačių interesų deklaravimas yra paties valdybos nario atsakomybė“, – sakė „Lietuvos oro uostų“ strateginės komunikacijos vadovas M.Zelenius.
A.Šliupo deklaracijose, beje, nerastum ir jo sąsajų su susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Būtent jie abu dirbo viceministrais, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Rimantas Sinkevičius.
Todėl sutapimas, kad A.Šliupas „Lietuvos oro uostų“ valdybos pirmininku tapo ir V.Kondratovičiaus dėka. „Jis taip pat buvo atrankos komisijoje, tačiau noriu pasakyti, kad aš jaučiuosi kompetentingas vadovauti valdybai, galiu užtikrinti tęstinumą. Geri pernykščiai oro uostų rezultatai – ir mano nuopelnas, nes dirbant viceministru juos sujungėme“, – nesikuklino A.Šliupas.