Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, mėgstantys pasigrožėti į uostą atplaukiančiais kruiziniais laivais, tokios progos turės gerokai palaukti.
Kaip jau rašėme, šiandien į Klaipėdą turėjo atplaukti pirmasis šį sezoną kruizinis laivas, britiškasis „Spirit of Adventure“. Uosto direkcijos 2021 metų kruizinės laivybos sezono sąraše iš viso buvo net 55 laivai, tačiau dėl saugumo apribojimų lainerių Klaipėda sulauks nebent paskutinį vasaros mėnesį arba rugsėjį.
Tačiau valstybėse, turinčiose daugiau pajūrio uostų, kruizinių laivų operatoriai sulaukia vis daugiau gerų žinių. Štai Anglijoje nuo gegužės 17 d. bus galima vykdyti vietinius kruizus. Tiesa, laivai negalės užsukti į Škotijos, Velso ar Šiaurės Airijos uostus, rašo BBC. Tačiau po 14 mėnesių štilio Jungtinės Karalystės kruizinių laivų operatoriai ir klientai jaučia palengvėjimą, kad pagaliau bus galima išplaukti į jūrą.
Kai kurios britų nacionalinio transliuotojo kalbintos įmonės teigė, kad tai gali būti puiki proga prisivilioti „naujo“ tipo klientą, kuriam trumpos 3-4 dienų kelionės būtų patrauklesnės nei ilgas plaukiojimas nuo uosto iki uosto.
Šios šalies operatoriams galioja nauji saugumo protokolai: kruizų keleiviai turi atlikti testą prieš įlaipinimą, taip pat įvesti reikalavimai atstumo tarp žmonių laikymuisi ir klientų sveikatos stebėsenai.
Santykinai nedidelį pajūrio ruožą turinti Vokietija taip pat planuoja nuo šio mėnesio įgyvendinti vietinius kruizus. Trijų šalies kruizinių laivų bendrovių pradiniu maršrutų tašku turėtų tapti Kylis.
Italijos kruizų bendrovė „Costa Cruises“ balandžio pabaigoje atnaujino savo veiklą po beveik keturių mėnesių pertraukos. Šveicarijoje registruota tarptautinė bendrovė „MSC Cruises“ paskelbė, kad 2021 m. pasiūlys ne mažiau nei 10 maršrutų tiek Viduržemio jūroje, tiek Šiaurės Europoje.
Ypatingas susidomėjimas matomas JAV, kur galimybės paplaukioti po Karibų ir kitas pietines jūras laukia dešimtys tūkstančių nuolatinių ir naujų kruizų keleivių. JAV televizijos „ABC News“ teigimu, kruizų operatoriai šiuo metu lenktyniauja skiepydami kuo daugiau savo personalo, reaguojant į poreikį šalies uostuose įrengiami vakcinacijos centrai. Bendrovės tikisi atnaujinti pagrindinius tarptautinius maršrutus iki liepos vidurio. Norint išplaukti į tarptautinius vandenis, joms teks užtikrinti, kad mažiausiai 98 proc. įgulos ir 95 proc. keleivių yra pilnai paskiepyti.
Kruizų ateitis: kaip virusų rojų paversti saugia opcija
Praėjusių metų vasarį kruizinis laivas „Diamond Princess“ buvo viena blogiausių vietų apsistoti. Dėl ribotų judėjimo galimybių keleivio į laivą atneštas COVID-19 virusas išplito labai efektyviai. Tuo metu nauju ir menkai pažįstamu virusu užsikrėtė 712 keleivių ir įgulos narių, iš kurių 14 mirė. Statistikos portalas www.worldometers.info, matuojantis mirčių nuo koronaviruso rodiklius šiam laivui kurį laiką netgi išskyrė atskirą eilutę šalia vis blogėjančius rezultatus demonstravusių pasaulio valstybių.
Kruizų keleiviai 2020 m. žiemą atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Iš viso protrūkiai užfiksuoti ne mažiau nei 44 laivuose, dalis jų leidimus švartuotis uostuose gaudavo ne iš pirmo karto, o atplaukę keleiviai turėjo ilgai karantinuotis pačiame laive ir laukti, ką nutars vietinės šalies valdžia.
Nors apie COVID-19 iki šiol surinkta kur kas daugiau informacijos, tokia keliavimo forma – ilgas plaukimas nuo uosto iki uosto – yra viena palankiausių virusams plisti. Net ir prieš pandemiją daliai kruizų keleivių atostogas sugadindavo norovirusas. Tai viruso rūšis, sukelianti vėmimą ir viduriavimą. Asmuo juo gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su kitu užsikrėtusiu asmeniu metu, taip pat vartodamas užkrėstą maistą ar gėrimus. Virusas taip pat plinta per paviršius.
Štai 2019 m. sausį viename didžiausių pasaulio kruizinių laivų „Oasis of the Seas“ norovirusu užsikrėtė virš 500 keleivių ir įgulos narių.
Tokia keliavimo forma – ilgas plaukimas nuo uosto iki uosto – yra viena palankiausių virusams plisti
Be to, kruizai dažnai siejami su vyresnio amžiaus žmonių, kuriems COVID-19 yra pats pavojingiausias, kelionėmis. Tai patvirtina ir duomenys. Tarptautinės kruizinių linijų asociacijos duomenimis, apie 33 proc. kruizų klientų 2018 m. sudarė asmenys nuo 60 metų, jie tradiciškai yra lojaliausi klientai.
Amerikiečių naujienų portalo yahoo.com kalbinta JAV bendrovės „Cruise Specialists“ viceprezidentė Annie Scrivanich teigė, kad šiais metais kiekvienas kruizinių laivų operatorius imsis savų priemonių saugumui užtikrinti, tačiau visi kruiziniai laivai artimiausioje ateityje turės laikytis griežtesnių taisyklių.
Tokių kruizų keleiviai gali tikėtis mažesnio kartu plaukiančių žmonių skaičiaus, kadangi taip sumažinamas ir galimų kontaktų skaičius. Siekdami išvengti didelio būriavimosi, kruizai gali pristatyti „suskaidytą“ įlapinimo laiką – vietoje kelių valandų lango, konkretiems klientams bus suteikiamas trumpesnis, tarkime, pusės valandos, periodas per kurį galima įsilaipinti. Tokią praktiką taiko kai kurios pasaulio kruizų bendrovės, jų keleiviai patys gali pasirinkti, kuris „langas“ jiems būtų priimtiniausias. Tai padeda tolygiau paskirstyti besiregistruojančių kelevių srautą.
A. Scrivanich teigimu, apriboti virusų plitimo riziką reikėtų ir kuo daugiau bekontakčių sprendimų tiek prisiregistruojant, tiek plaukiant laivu. Kitas puikiai matomas pokytis greičiausiai bus vadinamojo „švediško stalo“ atsisakymas, o kruizai imsis kitokių maisto ir gėrimų pristatymo praktikų. Be abejo, kiekviename žingsnyje laukiama ir daugybės papildomų dezinfekavimo sprendimų, atnaujintų modernesnių ventiliavimo sistemų.
Optimizmas kilstelėjo kruizų kompanijų akcijas
Nors sektoriuje vis dar egzistuoja nemažai neapibrėžtumo ir papildomų saugumo aspektų, į kuriuos turės atsižvelgti kruizų operatoriai, investuotojai į kruizinių laivų verslą jau keletas mėnesių žvelgia pakankamai optimistiškai.
Sektoriaus žaidėjų akcijos didžiulį kritimą patyrė dar 2020 m. dar sausį ir vasarį, o kai tapo aišku, kad ši turizmo sritis gali nukentėti labiausiai iš visų, pagrindinių pasaulio kruizų bendrovių akcijos liko pasyvios net ir indeksams kopiant į viršų.
Šioks toks didžiųjų kruizų kompanijų vertės šuolis įvyko kovo mėnesį. Štai vienos didžiausių biržoje kotiruojamų bendrovių „Carnival Corporation“ akcijos nuo šių metų kovo 1 d. padidėjo daugiau nei 40 proc. nuo 18,87 iki 26,76 JAV dolerio už akciją. Matuojant nuo 2020 m. kovo pirmos dienos akcijų kaina netgi padvigubėjo, tačiau ji dar toli nuo 2019 m. pabaigos rodiklių, kai siekė daugiau nei 50 JAV dolerių už akciją.
Panaši situacija matoma ir kitos kruizinių laivų milžinės „Norwegian Cruise Line Holdings“ atveju. Nuo metų pradžios jos akcijų vertė paaugo 25,7 proc. nuo 22,65 iki 28,48 JAV dolerių už akciją.
Kitos sektoriaus lyderės „Royal Caribbean Group“ akcijos nuo metų pradžios pakilo 29,67 proc., tačiau taip pat gerokai atsilieka nuo prieš pandemiją matytų aukštumų.
