2015 m. 82 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, 2014 m. – 79 proc., o 2016 m., prognozuojama, jog didins 75 proc. 2015 m. baziniams atlyginimams pakelti įmonės vidutiniškai skyrė 2,1 proc. papildomai nuo esamo fondo baziniams atlyginimams, 2016 m., prognozuojama, kad bus skiriama 2,3 proc.
„Tai, kad 2016 m. net 25 proc. įmonių neplanuoja peržiūrėti bazinio darbo užmokesčio, rodo tam tikrą neužtikrintumą, kaip elgtis su palyginus mažais atlyginimo pakėlimo biudžetais. Tai gali būti ir dėl to, kad šiemet investavo kiek daugiau į atlyginimų peržiūrą arba apskritai keičia finansinio motyvavimo kryptį – koncentruojasi į kintamosios dalies kūrimą ir tobulinimą“, – pranešime cituojamas „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims Eligijus Kajieta.
Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma įmonių Lietuvoje – 88 proc. – jau dabar bent daliai darbuotojų taiko kintamo atlygio sistemas.
Įprastai kintamo atlygio sistemos yra gana dosnios, tačiau užsidirbti premiją yra gana sudėtinga.
Tarp aukščiausio lygio vadovų 2015 m. premijų negavo net 27 proc. iš tų, kuriems yra taikoma kintamo atlygio schema, vidurinės grandies vadovų ir specialistų lygmenyje šis skaičius siekia 20 proc., jaunesniųjų specialistų ir darbininkų kategorijoje – 13 proc.
„Gauti premiją, kuri yra numatyta už pilnai pasiektus rezultatus, ne visuomet pavyksta ir tai ne tik prastų rezultatų pasekmė. Dažnai kalti ir nesubalansuoti įmonės tikslai, per didelė vertinimo kriterijų gausa, maža įmonių patirtis darbuotojų veiklos vertinime“, – teigia E.Kajieta.
O štai bazinių atlyginimų krepšelio valdymo tendencijos, anot E.Kajietos, šiemet geresnės nei pernai: „2014 m. įmonės buvo linkusios arba kelti atlyginimą svaresne dalimi arba nekelti visai – iš visų pareigų nekeitusių darbuotojų, 52 proc. darbo užmokestis kilo ir vidurkis siekė 7,9 proc. O štai šiais metais atlyginimas kilo 73 proc. pareigų nekeitusių darbuotojų, vidutiniškai 3,7 proc.“
Tai rodo, jog įmonės po truputį išmoksta kelti atlyginimus ir mažesniu procentu, padalindamos darbuotojams proporcingai ir gebėdamos pagrįstai iškomunikuoti atlyginimų politiką bei pokyčius rinkoje.
„Pastaraisiais metais tvarkyti atlyginimų sistemą ypač suskubo lietuviško kapitalo įmonės. Tai atspindi augantis pastarųjų įmonių dalyvavimas atlyginimų rinkos tyrime. Iš beveik 300 tyrime dalyvaujančių įmonių kiek daugiau nei pusė yra vietinio kapitalo įmonės“, – pasakoja „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims.
Visgi, subalansuoti finansinį motyvavimą pagal nuopelnus ir tai sėkmingai iškomunikuoti visiems darbuotojams – vis dar nelengvas uždavinys. Darbuotojai neretai viliasi, kad darbo užmokestis didės kaip prieš krizę – keliolika procentų kasmet. Be to, „Hay Group“ duomenimis, atskirtis tarp tas pačias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimų vis dar didžiulė.
„Jei imtume analogiškas pareigas, atmestume 25 proc. pačių didžiausių atlyginimų ir pačių mažiausių, skirtumas tarp likusių atlyginimų už tą patį darbą rinkoje išlieka 53 proc. Tai labai didelis skirtumas. Vakarų Europoje jis tesudaro apie 30 proc.“, – pažymi E.Kajieta.
