Atsparūs emigracijai: IT guru algos per dvejus metus pakilo ir 400 eurų

Tikėtina, kad dizainerio Juozo Statkevičiaus kvietimo „varyti iš čia“ Lietuvos informacinių technologijų specialistai nepriims, mat jų atlyginimai pastaruoju metu auga it ant mielių. Ir, nors algos Lietuvoje vis dar mažesnės nei Vakaruose, čia programuotojai ir kiti IT guru gali sau leisti daugiau.
Programuotojas
Programuotojas / 123rf nuotr.

Per dvejus metus taikomųjų programų kūrėjų darbo užmokestis „ant popieriaus“ išaugo 400 eurų – taigi trečdaliu. Programuotojai vidutiniškai gauna 300 eurų daugiau (neatskaičius mokesčių) nei prieš dvejus metus. Taip sparčiai didinti įvairių informacinių technologijų specialistų darbo užmokestį verčia jų trūkumas.

Pagal IT sektoriaus algas Europoje Lietuva neatrodo įspūdingai – Vakaruose IT specialistai vis dar uždirba ženkliai daugiau. Tačiau dėl to niekas lagaminų nesipakuoja – ekspertų vertinimu, Lietuvoje jų perkamoji galia yra didesnė nei būtų su didesniu atlyginimu užsienyje, todėl specialistai emigruoti ir nesiruošia.

Daugiausia išaugo 400 eurų

Taikomųjų programų kūrėjų pajamos per pastaruosius dvejus metus augo daugiausia – 384 eurais iki 1632 eurų, neatskaičius mokesčių. Daugiausia šalyje uždirba programuotojai – 1921 eurą. Per dvejus metus jų pajamos prieš mokesčius išsipūtė net 297 eurais. Augo visų be išimties IT specialistų atlyginimai, jie pavaizduoti diagramoje:

Apskritai vidutinis darbo užmokesčio augimas pernai šalyje buvo įspūdingas – 8 proc., 2015 metais jis kilo apie 6 proc. Tačiau kilimas IT sektoriuje viršijo vidurkį.

Visos šios profesijos yra įtraukos į Vyriausybės neseniai paskelbtą geidžiamiausių specialistų sąrašą. Toks titulas ir verčia darbdavius didinti darbo užmokestį sparčiau nei kituose sektoriuose.

Emigracijos grėsmės nėra

Pauliaus Vertelkos, informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus, tokie „Sodros“ duomenys nestebina.

„Čia viskas yra labai taip, kaip sektorius auga. 2014-2015 metais sektoriaus atlyginimai augo 8-10 proc. per metus. Tas augimas yra sulėtėjęs. Prognozuojame, kad pernai jis ūgtelėjo 7 proc.“, – aiškino jis.

15min nuotr./Paulius Vertelka
15min nuotr./Paulius Vertelka

Viena paklausiausių IT profesijų yra programuotojai. Jų atlyginimas per dvejus metus išaugo 18 proc. P.Vertelkos teigimu, šiuo metu įmonės galėtų įdarbinti dar 23 proc. programuotojų. Su sąlyga – jeigu jų būtų.

„Trijų metų laikotarpiu sektorius indikuoja, kad jiems reikės dar 83 proc. programuotojų nuo esamų skaičiaus. Tai vos ne antra tiek“, – aiškino P.Vertelka. Paklausūs ir kiti darbuotojai. Būtent specialistų trūkumas rinkoje ir lemia sparčiai augančius atlyginimus.

Žiūrint į perkamąją galią, Lietuvoje jie gyvena pakankamai kokybišką gyvenimą – jie gali įsigyti naują būstą, automobilį, gali sau leisti išvažiuoti atostogų. Nėra veržimosi išvykti į emigraciją, – aiškino P.Vertelka.

„Tai susiję su sektoriaus pajamingumu, bet didžiausią dalį lemia tai, kad jų tiesiog reikia. Įmonėms tenka konkuruoti dėl darbuotojų, kyla tie atlyginimai – kai kurių sparčiau, kai kurių lėčiau, priklausomai nuo techninių specifikacijų“, – aiškino P.Vertelka.

Jis aiškino, kad Lietuva pagal IT specialistams mokamus atlyginimus Europoje nėra išsišokėlė – moka panašiai kiek kaimynės, daugiau už kai kurias Rytų Europos valstybes ir mažiau už Vakarus.

Tačiau, P.Vertelkos teigimu, didesni programuotojų atlyginimai Vakaruose neskatina emigracijos.

„Žiūrint į perkamąją galią, Lietuvoje jie gyvena pakankamai kokybišką gyvenimą – jie gali įsigyti naują būstą, automobilį, gali sau leisti išvažiuoti atostogų. Nėra veržimosi išvykti į emigraciją, taikytis prie naujos bendruomenės. Iš įmonių nėra jaučiama emigracijos grėsmė šitame sektoriuje“, – aiškino P.Vertelka.

Pasak jo, skirtumo tarp lietuviško kapitalo ir tarptautinių įmonių mokamų atlyginimų nėra.

Ko ieško paslaugų centrai Lietuvoje?

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas, 15min pasakojo, kad šiuo metu daugiausia ieško programuotojų ir programų priežiūros specialistų.

„Siekdami pritraukti jaunus talentus ir populiarinti IT sritį „Swedbank“ jau antrus metus iš eilės organizuojame iniciatyvą „IT akademija“, taip pat prisidedame prie kitų organizacijų veiklų, įvairių mentorystės iniciatyvų. „Swedbank“ taip pat vykdo iniciatyvą „Būsiu“, kuri padeda jaunuoliams ir būsimiesiems profesionalams susipažinti su norimos specialybės, pavyzdžiui IT, specifika ir kasdieniu darbu“, – apie darbuotojų paieškas pasakojo G.Misevičius.

„Danske Bank“ MobileLife.lt padalinys ieško NET ir JavaScript programuotojų, vartotojo sąsajos ekspertų, skirtingos patirties ir pakraipos testuotojų.

„Specialistų ieškome keliais kanalais: naudojamės dviejų skirtingų specialistų atrankos agentūrų paslaugomis, socialinės medijos reklamomis ir vidiniais resursais. Prie naujų darbuotojų pritraukimo prisideda ir visi kolegos – ar jie būtų IT specialistai, ar atrankos specialistai, ar vadovai. Manau, kad tai – normali praktika“, – sakė Vytautas Ašeris, padalinio vadovas.

„Danske Bank“ nuotr./Vytautas Ašeris, „Danske Bank“ MobileLife.lt padalinio vadovas
„Danske Bank“ nuotr./Vytautas Ašeris, „Danske Bank“ MobileLife.lt padalinio vadovas

Jis pabrėžė, kad besirenkančių IT krypties studijų programas kiekvienais metais daugėja, pavyzdžiui, pernai rudenį itin didelio populiarumo sulaukė programų sistemų studijų programa, kurią galima rinktis net keliuose universitetuose – įstojusiųjų skaičius augo daugiau kaip 45 proc.

Itin stipriai jaučiamas padidėjęs platesnės patirties IT darbuotojų poreikis – specialistų, išmanančių ne tik savo sritį, bet galinčių prisidėti prie produkto tobulinimo visuose jo etapuose arba ganėtinai lengvai pakeisti savo techninę sritį, - sakė V.Ašeris.

„Vis dėlto, artimiausiu metu paklausa vis dar turėtų viršyti pasiūlą. Taip yra todėl, kad didžiausi rinkos žaidėjai ne tik toliau konkuruoja tarpusavyje, bet atsiranda ir naujų įmonių, keliančių savo IT padalinius į Lietuvą. Itin stipriai jaučiamas padidėjęs platesnės patirties IT darbuotojų poreikis – specialistų, išmanančių ne tik savo sritį, bet galinčių prisidėti prie produkto tobulinimo visuose jo etapuose arba ganėtinai lengvai pakeisti savo techninę sritį“, – sakė V.Ašeris.

Ne tik atlyginimas svarbu

Jis neatskleidė, kiek per pastaruosius porą metų kėlė atlyginimą darbuotojams, tačiau aiškino, kad darbo užmokestis yra tik vienas iš būdų pritraukti ar išlaikyti darbuotojus.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad IT srities darbuotojams ypatingai svarbus yra darbo pobūdis, projektai, su kuriais dirbama. Taip pat ne mažiau svarbu yra organizacijos kultūra bei komanda, kurioje dirbama“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas.

„Swedbank“ nuotr./Gediminas Misevičius, „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas
„Swedbank“ nuotr./Gediminas Misevičius, „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas

Tą patį apie atlyginimus 15min aiškino ir V.Ašeris. Jo teigimu, suvilioti vien tik atlyginimo darbuotojai nebus tokie produktyvūs ir kūrybingi, kaip eidami dar ir su idėja.

„IT specialistai darbinasi „Danske Bank“ dėl to, kad čia turi galimybę kurti netradicinius IT sprendimus, vystyti projektus nuo pradžios iki galo ir būti pilnai už juos atsakingi. MobileLife.lt darbuotojai kuria produktus, kuriais naudojasi Skandinavijos šalių gyventojai. Produktai padeda klientams tvarkytis su keletu svarbių jų gyvenimo įvykių: namo pirkimu, paskolų valdymu bei investicijomis“, – 15min sakė jis.

Dėl augančių atlyginimų kai kurios įmonės pamažu praranda konkurencingumą. V.Ašerio teigimu, labiau nukenčia mažesnės IT specialistus samdančios bendrovės.

„Joms yra sudėtingiau konkuruoti su didžiosiomis rinkos žaidėjomis, kurios, be atlyginimų, siūlo ir kitas pridėtines vertes darbuotojams. Mūsų departamentas stengiasi konkuruoti ne tik atlyginimais, bet pirmiausia įdomiais ir šiuolaikiškais projektais bei startuoliams būdinga atmosfera“, – kalbėjo banko atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis